Įvadas
Iki 90 proc. pacientų, operuotų dėl tiesiosios žarnos navikų, skundžiasi padažnėjusio tuštinimosi epizodais, nesulaikomu noru tuštintis, įvairaus laipsnio išmatų nelaikymu. Visai neseniai tuštinimosi sutrikimų skalė šiems simptomams vertinti buvo išversta į lietuvių kalbą ir patvirtinta naudoti klinikinėje praktikoje.
Tyrimo tikslas
Mūsų tikslas buvo nustatyti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo (ARS) pasireiškimo dažnį ir sunkumą pacientams po tiesiosios žarnos rezekcijos bei išsiaiškinti rizikos veiksnius.
Metodai
Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo skalė buvo išsiųsta 183 pacientams, kuriems nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nacionaliniame vėžio institute buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su totaline mezorektaline ekscizija suformuojant žarnos jungtį. Iš jų skalę užpildė 111 (atsakomumas – 60,7 %). Kartu tyrėme šiuos galimus blogesnės tuštinimosi funkcijos rizikos veiksnius: lytis, amžius, naviko aukštis, priešoperacinis spindulinis gydymas, laikas po operacijos.
Rezultatai
Iš 111 užpildytų klausimynų 108 buvo užpildyti tinkamai (59 %). 27 pacientams (25 %) ARS nepasireiškė, 26 (24 %) pasireiškė silpnas ARS, o net 55 (56 %) – ryškus. Išanalizavę rizikos veiksnius nustatėme, jog tik laikas po operacijos buvo lemiamas veiksnys ARS po operacijos pasireikšti (ilgesnis laikas, ne tokie ryškūs simptomai).
Išvados
Daugiau nei pusei pacientų atsirado ryškus tuštinimosi sutrikimas ir tik ketvirtadalis neturėjo jokių skundų. Laikas, praėjęs nuo operacijos, buvo vienintelis teigiamas veiksnys šiems simptomams susilpnėti.