Ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo palyginimas
-
Julius Treideris
Rimantas Karalius
Raimondas Širmenis
Gražina Lukšaitė
Vytautas Lastas
Eugenijus Kosinskas
Arnoldas Pranckietis
Vytautas Sirvydis
Publikuota 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2007.3.2207
PDF

Kaip cituoti

1.
Treideris J, Karalius R, Širmenis R, Lukšaitė G, Lastas V, Kosinskas E, Pranckietis A, Sirvydis V. Ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo palyginimas. LS [Prieiga per internetą]. 2007 m.sausio1 d. [žiūrėta 2022 m.rugpjūčio16 d.];5(3):0-. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2207

Santrauka

Julius Treideris1, Rimantas Karalius1, Raimondas Širmenis2, Gražina Lukšaitė2, Vytautas Lastas2, Eugenijus Kosinskas1, Arnoldas Pranckietis2, Vytautas Sirvydis1
1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirrugijos centras,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: julius.t@mail.lt

Įvadas / tikslas

Dauguma autorių savo tyrimuose nagrinėja kairiojo skilvelio funkcijos atsikūrimo ir ligonių išgyvenimo problemas po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos, tačiau mažai atsižvelgiama į ligonių gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo pagerėjimą. Tyrimo tikslas – Ištirti ligonių, sergančių išemine kardiomiopatija, kuriems sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijų ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos.

Ligoniai ir metodai

Atliktas klinikinis 40 ligonių, kuriems koronarografijos metu buvo aptiktas priekinės tarpskilvelinės šakos užsikimšimas ir kad sumažėjusi kairiojo skilvelio išvarymo frakcija, esant gyvybingam miokardui, stebėjimas. Ligoniai buvo suskirstyti į 3 grupes: analizuojamoje I grupėje buvo 13 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 3,97 metų, moterų ir vyrų santykis – 23,1 ir 76,9%. Šiems ligoniams buvo daryta aortos vainikinių arterijų jungčių operacija. Analizuojamoje II grupėje buvo 7 ligoniai, kurių amžiaus vidurkis 65,7 ± 2,06 metų, moterų ir vyrų santykis 28,6 ir 71,4%. Šiems ligoniams buvo atlikta perkutaninė transluminalinė vainikinių arterijų angioplastika. Analizuojamoje III grupėje buvo 20 ligonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 67,6 ± 4,11 metų, moterų ir vyrų santykis – 65 ir 35%. Šie ligoniai buvo gydyti konservatyviai. Ligoniams buvo atlikti tyrimai: pildyta Minesotos universiteto anketa „Gyvenimas sergant širdies nepakankamumu“, šešių minučių trukmės ėjimo testas, širdies echoskopija, veloergometrija, natriuretinio peptido tyrimas.

Rezultatai

Palyginus šias tris ligonių grupes matyti, kad I ir II grupės ligonių gyvenimo kokybė, echoskopiniai kairiojo skilvelio duomenys, fizinis pajėgumas po 24 savaičių yra geresni negu III grupės ligonių. Po 24 savaičių I ir II grupės ligoniai per 6 min. nuėjo atitinkamai 442,6 ± 1,68 ir 498,6 ± 1,58 metro, kas atitinka I funkcinę klasę pagal NYHA, o III grupės ligoniai nuėjo 375,6 ± 174 metrus – o tai atitinka II funkcinę klasę pagal NYHA. Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių kraujo plazmoje ryškiai sumažėjo natriuretinio peptido koncentracija – atitinkamai NT-proBNP 146,6 ± 3,2 ir 138,5 ± 3,13 pg/ml, palyginti su III grupės ligoniais, kurių NT-proBNP 298,6 ± 3,12 pg/ml (p < 0,004). Tai rodo, kad I ir II grupės ligoniams širdies nepakankamumas gerokai sumažėjo. Po 24 savaičių I ir II grupėse ligonių kairiojo skilvelio išvarymo frakcija (KSIF) ryškiai padidėjo (atitinkamai 48,2 ± 2,41 ir 49,1 ± 2,53%) ir smarkiai lenkė III grupės ligonių KSIF (34,8 ± 2,91%) (p < 0,0036). I ir II grupės ligoniams diastolinis kairiojo skilvelio skersmuo po 24 savaičių sumažėjo (atitinkamai nuo 65,5 ± 4,6 iki 63,6 ± 5,2 ir nuo 65,9 ± 5,3 iki 62,6 ± 5,5 mm) (p > 0,0062) ir nedaug padidėjo III grupės ligoniams (nuo 66 ± 4,8 iki 67 ± 5,1 mm) (p > 0,0056). Po 24 savaičių I ir II grupės ligonių bendras atliktas veloergometrijos metu darbas buvo daug geresnis (atitinkamai 72,8 ± 5,2 ir 78,6 ± 4,9 kJ) negu III grupės ligonių 63,8 ± 8,2 kJ (p < 0,023).

Išvados

Ligonių, kuriems aortos vainikinių arterijų jungtimis ar perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos metu revaskuliarizuotas priblokštas gyvybingas miokardas, gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas atokiuoju laikotarpiu yra geresni negu ligonių, gydytų konservatyviai. Ligonių po perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas atsikuria greičiau negu po aortos vainikinių arterijų jungčių operacijos. Tai paiškinama tuo, kad dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis atlikta aorto vainikinių arterijų jungčių operacija ūmiuoju laikotarpiu pablogina miokardo būklę. Kairiojo skilvelio remodialiacija vyksta tik revaskuliarizavus miokardo infarktą. Konservatyvaus gydymo metu toliau vystosi kairiojo skilvelio diliatacija.

Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, išeminė kardiomiopatija, gyvenimo kokybė

Comparison of quality of life and physical condition of heart failure

Julius Treideris1, Rimantas Karalius1, Raimondas Širmenis2, Gražina Lukšaitė2, Vytautas Lastas2, Eugenijus Kosinskas1, Arnoldas Pranckietis2, Vytautas Sirvydis1
1 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
2 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,
Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: julius.t@mail.lt

Background / objective

The survival of patients and recovery of the left ventricle function after coronary artery by-pass grafting and percutaneous transluminar angioplasty are widely analysed; however, changes in the quality of life and physical condition are given less attention. The aim of the study was to evaluate the quality of life and physical condition after coronary artery by-pass grafting and percutaneous transluminar angioplasty in patients with a decreased left ventricle ejection fraction suffering from heart failure.

Patients and methods

The study involved 40 patients with viable myocardium, who showed occlusion of the anterior interventricular artery and a decreased left ventricle ejection fraction on coronarography. Group 1 of patients included 13 subjects (mean age, 67.6 ± 3.97 years, female / male ratio 28.6% vs 71.4%) after coronary artery by-pass grafting; group 2 included 7 patients after percutaneous transluminar angioplasty (mean age, 65.7 ± 2.06 years, female / male ratio 23.1% vs 76.6%), and group 3 consisted of 20 patients who were treated conservatively (mean age, 67.6 ± 4.11 years, female / male ratio 65% vs 35%). The patients were evaluated using the Minnesota University Living with Heart Questionnaire, they underwent a six-minute walking, echocardioscopy, veloergometry, natriuretic peptide tests.

Results

A comparison of data in these groups after 24 weeks showed a greater improvement of quality of life, echoscopic findings of the left ventricle, and physical condition in groups 1 and 2. The 6-minute walking distance after 24 weeks in groups 1 and 2 were 442.6 ± 1.68 and 498.6 ± 1.58 m, respectively, corresponding to NYHA functional class I; the walking distance in group 3 was 375.6 ± 174 meters (NYHA functional class II). Patients in groups 1 and 2 after 24 weeks showed a marked decrease of natriuretic peptide plasma levels (NT-proBNP 146.6 ± 3.2 and 138.5 ± 3.13 pg/ml, respectively) in comparison with that of group 3 (NT-proBNP 298.6 ± 3.12 pg/ml) (p < 0.004). This indicates a marked decrease of heart failure in groups 1 and 2. The left ventricle ejection fraction (LVEF) after 24 weeks increased markedly in groups 1 and 2 (48.2 ± 2.41% 49.1 ± 2.53%); it was significantly higher in comparison with that of group 3 (34.8 ± 2.91%) (p < 0.0036). The diastolic diameter after 24 weeks markedly decreased in groups 1 and 2 (from 65.5 ± 4.6 to 63.6 ± 5.2 and 65.9 ± 5.3 to 62.6 ± 5.5 mm, respectively) (p > 0.0062) and slightly decreased in group 3 (from 66 ± 4.8 to 67 ± 5.1 mm) (p > 0.0056). The workload after 24 weeks on a veloergometer was markedly higher in groups 1 and 2 (72.8 ± 5.2 and 78.6 ± 4.9 kJ, respectively) in comparison with that of group 3 (63.8 ± 8.2 kJ) (p < 0.023).

Conclusions

The patients who underwent revascularization of stunned myocardium by means of coronary artery bypass grafting or percutaneous transluminar angioplasty, at late follow-up showed a better quality of life and physical condition in comparison with these of patients who were treated conservatively. The recovery of quality of life and physical conditions was faster in the group of patients after percutaneous transluminar coronary artery angioplasty. This phenomenon may be explained by the fact that coronary artery bypass grafting performed under cardiopulmonary bypass worsens the myocardium condition in the acute period. The remodelling of the left ventricle develops after revascularization of myocardial infarction. The dilation of the left ventricle undergoes the further development during the conservative treatment.

Key words: heart failure, ischemic cardiomyopathy, quality of life

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2 3 > >>