Išeminių audinių perfuzijos pokyčiai atkuriant kraujotaką tiesiogiai pagal angiosomą ir netiesiogiai
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Tomas Baltrūnas
Vilniaus universitetas
Austėja Račytė
Vilniaus universitetas
Gabija Pikturnaitė
Vilniaus universitetas
Ingrida Ašakienė
Vilniaus universitetas
Vaidas Labunskas
Kauno technologijos universitetas
Evaldas Kalvaitis
Kauno technologijos universitetas
Kęstutis Ručinskas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2022-04-27
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2022.21.53
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kritinė galūnių išemija
angiosoma
artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopija
endovaskulinė revaskuliarizacija

Kaip cituoti

1.
Baltrūnas T, Račytė A, Pikturnaitė G, Ašakienė I, Labunskas V, Kalvaitis E, Ručinskas K. Išeminių audinių perfuzijos pokyčiai atkuriant kraujotaką tiesiogiai pagal angiosomą ir netiesiogiai. LS [Prieiga per internetą]. 2022 m.balandžio27 d. [žiūrėta 2022 m.rugpjūčio19 d.];21(1):21-8. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/25306

Santrauka

 ĮvadasVis populiarėja galūnės kraujotakos atkūrimas pagal angiosomas, esant kritinei galūnės išemijai, t. y. revaskuliarizuojama būtent ta kraujagyslė, kuri maitina pažeistą plotą. Tačiau revaskuliarizacija atsižvelgiant į angiosomas nėra laikoma kritinės galūnių išemijos gydymo standartu, nes mokslinėje literatūroje trūksta įrodymų, pagrindžiančių šio gydymo metodo pranašumus. Pristatomo tyrimo tikslas – palyginti audinių oksigenacijos pokyčius išeminėje zonoje, endovaskuliniu būdu atkūrus kraujotaką tiesiogiai pagal angiosomą ir netiesiogiai. Metodai. Tai perspektyvusis stebimasis tyrimas. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota kritinė galūnės išemija, esant gangrenai dėl užakusių blauzdos arterijų. Pacientams taikyta endovaskulinė revaskuliarizacija. Procedūros metu oksigenacijos pokyčiai stebėti naudojant artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopiją. Gauti rezultatai lyginti pacientų, kuriems taikyta tiesioginė ir netiesioginė revaskuliarizacija, grupėse. Rezultatai. Tiriamąją imtį sudarė 30 pacientų, sergančių kritine galūnių išemija (5 Rutherfordo kategorija). Visiems pacientams nustatyta blauzdos arterijų okliuzija, kai reikia atkurti kraujotaką. Tyrimo metu 15 pacientų (50 %) kraujotaka buvo atkurta pagal angiosomą, tokiai pat daliai pacientų (50 %) – ne pagal angiosomą. Visiems tiriamiesiems procedūros metu matuoti oksigenacijos pokyčiai išeminėje zonoje. Didesnis oksigenacijos pokytis pastebėtas pacientų, kuriems atlikta revaskuliarizacija pagal angiosomą, grupėje (atitinkamai 29 proc. ir 23 proc.), bet statistiškai reikšmingo oksigenacijos skirtumo tarp grupių nenustatyta (nepriklausomos grupės t testas, p = 0,544). Išvados. Klinikinio tyrimo metu audinių oksigenacijos pokytis atkuriant kraujotaką pagal angiosomą mažai skyrėsi nuo audinių oksigenacijos pokyčio atkuriant kraujotaką ne pagal angiosomą. Skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.