Blauzdos arterijų endovaskulinių procedūrų ir šuntų į pėdos arteriją rezultatų analizė
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Aušrinė Navickienė
Urtė Builytė
Gintaras Kalinauskas
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2015.3.8771
PDF

Reikšminiai žodžiai

perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PTA)
šuntas į nugarinę pėdos arteriją
kritinė kojos išemija
cukrinis diabetas

Kaip cituoti

1.
Navickienė A, Builytė U, Kalinauskas G. Blauzdos arterijų endovaskulinių procedūrų ir šuntų į pėdos arteriją rezultatų analizė. LS [Prieiga per internetą]. 2015 m.sausio1 d. [žiūrėta 2022 m.rugsėjo26 d.];14(3):149-58. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/8771

Santrauka

Įvadas/tikslas
Blauzdos arterijų angioplastika yra vertinga galūnės išsaugojimo procedūra ligoniams, sergantiems kritine kojų išemija. Esant blauzdos arterijų užakimui, dažniausiai atliekama arterijų šuntavimo operacija. Šio tyrimo tikslas buvo parodyti mūsų gydymo rezultatus bei palyginti arterijų šuntavimo operacijų į pėdos arteriją ir blauzdos arterijų perkutaninės transliuminalinės an­gioplastikos vėlyvuosius rezultatus esant kritinei kojos išemijai. Taip pat įvertinti cukrinio diabeto įtaką operacijų rezultatams.
Metodai
Retrospektyviuoju būdu išanalizuotos visos gydomosios blauzdos arterijų procedūros, atliktos nuo 1999 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Buvo palyginti blauzdos arterijų perkutaninės transliuminalinės angioplastikos ir atviros chirurgijos – šun­tų į pėdos arteriją gydymo rezultatai. Išanalizuota cukrinio diabeto įtaka gydymo rezultatams.
Rezultatai
Sudarytos trys pacientų grupės: I grupė – 193 ligoniai, kuriems atliktos šuntavimo į pėdos arteriją operacijos; II grupė – 103 atvejai 98 pacientams, kuriems atlikta blauzdos arterijų perkutaninė transliuminalinė angioplastika; III grupė – 84 pacientai, kuriems taikytas sudėtinis gydymas – perkutaninė transliuminalinė angioplastika ir šuntavimas į pėdos arteriją. Kumuliacinis kraujotakos atkūrimas po 1 metų atlikus atvirą operaciją – 47,5 %, atlikus blauzdos arterijų angioplastiką – 6,9 %, atlikus sudėti­nį gydymą – 79,6 %. Geriausi rezultatai gauti sudėtinio gydymo grupėje (p<0,007). Galūnės išsaugojimas po vienų metų atlikus operaciją – 84,1 %, po endovaskulinės chirurgijos – 35,4 %, po sudėtinio gydymo – 83,1 %. Ilgesnį laikotarpį galūnės išsaugotos po sudėtinio chirurginio gydymo (p<0,001). Cukriniu diabetu segantiems ligoniams kumuliacinis kraujotakos atkūrimas praė­jus vieniems metams po šuntavimo į pėdos arteriją operacijų – 60,4 %, nesergantiems cukriniu diabetu – 21,8 % (p=0,013), po atliktos blauzdos arterijų angioplastikos cukriniu diabetu sergantiems ligoniams – 3,6 %, nesergantiems – 10,1 %. Kumuliacinis kraujotakos atkūrimas, praėjus dvejiems metams po rekonstrukcinių procedūrų, jei cukrinis diabetas kompensuotas, sudarė 55,2 %, o jei nekompensuotas – 43,6 %. Galūnės išsaugojimas esant kompensuotam cukriniam diabetui sudarė 79,31 %, o nekompensuotam – 61,82 %. Rezultatas nėra statistiškai patikimas (p>0,05).
Išvados
Blauzdos arterijų angioplastika ir šuntavimo operacija yra tinkamos procedūros išsaugoti galūnę ligoniams, sergantiems kri­tine galūnės išemija. Vėlyvieji kraujotakos atkūrimo rezultatai buvo geresni po šuntavimo į pėdos arteriją atliktų operacijų. Geriausi kraujotakos atkūrimo rezultatai ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu, pasiekti taikant sudėtinį gydymo metodą – angioplastiką ir atvirą operaciją. Šuntavimas į pėdos arteriją yra saugi ir efektyvi procedūra cukriniu diabetu sergantiems pacientams, turintiems kritinę kojos išemiją. Glikozilinto hemoglobino kiekis neturi įtakos kraujotakos atkūrimo rezultatams.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai