Straipsnyje pristatomas Vabalninko miestelio gyventojų atminties (nuo XX a. ketvirto dešimtmečio iki 2014 m.) apie kadaise gausiai čia gyvenusią žydų bendruomenę tyrimas. Interviu ir turinio analizės metodais surinkti duomenys leido atskleisti procesą, kurio metu miestelyje susiformavo dabartinė užmaršties ir neartikuliuoto nepatogumo būsena. Ją lėmė paties Holokausto sociokultūrinis trauminis efektas ir fundamentalūs demografiniai pokyčiai sovietmečiu, neskatinę tapatybės paieškų praeityje.