Straipsnyje pristatomas Lietuvos partizanų vadovybės prozopografinis tyrimas. Surinkti duomenys leido nuosekliai išskirti ir aptarti tiriamų asmenų skirtumus ir panašumus šiose srityse: kartų, šeimos, socialinės bei teritorinės kilmės, civilinio ir karinio išsilavinimo, veiklos iki pasitraukimo partizanauti, darbų ir nuopelnų įsitraukus į ginkluotą antisovietinį pogrindį. Gauti rezultatai leido sukurti gana aiškų ir tolygų laisvės kovų vado paveikslą: kilęs iš tris ar daugiau vaikų turinčios ūkininkų šeimos, įgijęs vidurinį išsilavinimą, tarnavęs kariuomenėje, vedęs, Lietuvos išlaisvinimo klausimu užsiangažavęs dar iki tapimo laisvės kovotoju.