Patrimonializmas: lenkiškoji sąvokos vartosenos tradicija ir jos santykis su Maxo Weberio samprata
XXI a. pokomunistinių šalių (kartu ir Lietuvos) istoriografijose vis dar vyrauja tokia klišė: visos agrarinės visuomenės, egzistavusios tam tikru laikotarpiu (Viduramžiais) ir sukūrusios savo valstybingumą, buvo feodalinės. Mūsų įsitikinimu, šie dogmatinio mąstymo reliktai kilę iš dviejų senstelėjusių metodologinių „matricų“: marksizmo-leninizmo istoriosofinės doktrinos ir europocentrinio visuotinės istorijos periodizacijos modelio.
Žinoma, sekant rusų istorijos teoretiku Leonidu Grininu, visuotinės istorijos procesą galimą suvokti ir kaip bendrą raidą, bet tik visos žmonijos mastu. Todėl reikėtų skirti bent du lygmenis: visos žmonijos ir atskirų visuomenių. Šiame straipsnyje mums bus aktualus būtent antrasis, žemesnysis (t. y. atskirų visuomenių) lygmuo.