Bella plus quam ciuilia: tradicijų griovimas ir romėniškumo mirtis Lukano farsalijoje
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamas Lukano epinis veikalas Farsalija, kuris dėl akivaizdaus ir demonstratyvaus sukilimo prieš žanrines tradicijas kartais vadinamas antiepu. Šį pasipriešinimą įkūnija sąmoningai pasirinktos ir asmeninės autoriaus ideologijos suponuojamos meninės priemonės. Augusto imperinės propagandos tikslams pasitarnavusių epinių kanonų inversija Lukano veikale pasitelkiama kaip antineroniškos retorikos elementas. Toks autoriaus pasirinktų motyvų naudojimas straipsnyje yra analizuojamas sociokultūriniame ankstyvojo principato kontekste. Apžvelgiamas autoriaus santykis su literatūrine tradicija, ypač Vergilijaus Eneida, ir analizuojama, kaip jis elgiasi su tradiciniais epiniais topais, kad šį santykį apibrėžtų. Kaip pavyzdys pateikiama dvejų epinių topų (dorybingo karo ir individualios karinės virtus) naudojimo analizė. Žvelgiama, kaip tokia autoriaus prieiga padeda konstruoti ideologinį turinį. Keliamas klausimas, ką sąmoningas šių tradicinių elementų iškreipimas ideologinio Farsalijos turinio kontekste gali pasakyti apie tuomečio romėno savivoką politinių ir sociokultūrinių pokyčių įtakoje ir tautinio identiteto kaitą pirmaisiais Imperijos augimo dešimtmečiais.