1900 m. Paryžiaus parodos eksponatų perdavimo klausimu. Susivienijimo lietuvių Amerikoje, Mortos Zauniūtės ir Jono Basanavičiaus korespondencija (1905–1909)

Santrauka

1900 m. Paryžiuje įvyko pasaulinė paroda, kurioje savo ekspoziciją pristatė ir tautinio atgimimo sutelkti lietuviai. Lietuviškasis skyrius parodoje oficialiai buvo atidarytas gegužės 14 d. Kadangi politiškai buvo neįmanoma organizuoti atskiros ekspozicijos, tad ji buvo patalpinta parodos Etnografiniame skyriuje, eksponuotame Trocadéro etnografijos muziejuje, t. y. Trocadéro rūmuose. Pagal susitarimą tai turėjo būti etnografinė ekspozicija. Tačiau atsižvelgiant į pagrindinius dalyvavimo parodoje interesus, organizatorių rūpesčiu ekspozicijoje buvo suorganizuota ir lietuviškos spaudos dalis, atkreipusi tarptautinės bendruomenės dėmesį į lietuvių spaudos draudimą. Paroda sėkmingai įvyko, sulaukė atgarsių užsienio spaudoje, ir buvo uždaryta lapkričio 12 d. Be buvusių labai sudėtingų parodos organizavimo reikalų, dabar iškilo jos likvidavimo – parodos įsipareigojimų įvykdymo, ataskaitų parengimo, likusių lėšų panaudojimo, eksponatų dovanojimo, skolintų eksponatų grąžinimo, likusių eksponatų ir t. t. – reikalai. Kai galų gale buvo nutarta likusius eksponatus perduoti Susivienijimui lietuvių Amerikoje, o vėliau Lietuvių mokslo draugijai, tai nebuvo įvykdyta itin sklandžiai ir neatidėliojant. Po ilgų kelionių po pasaulį ir Europą tie likusieji parodos eksponatai pasiekė Vilnių ir buvo integruoti į atminties institucijas, tapo prieinami visuomenei; tokie jie yra ir iki šiol. Turimi šaltiniai, dabar saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, – visame reikale dalyvavusių organizacijų ir asmenų korespondencija bei spaudos publikacijos – leidžia eksponatų perdavimo istoriją pristatyti nuosekliai ir su asmenybiniais bei psichologiniais niuansais.