Daugiatautės literatūros kurso konstrukcijos problemos

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiama 40 metų TSRS tautų literatūros kurso istorija, įvairūs jos konstrukcijos metodai bei variantai ir „Programos" projektai. Autorius gina istorinį kurso konstrukcijos principą. Sintezuojant TSRS tautų literatūros procesą, straipsnyje nužymimos daugiatautės literatūros istorijos tipologinės paralelės, svarbiausia kurių yra žmogaus koncepcijos evoliucija. Autorius pasiremia marksizmo klasikų teiginiais, ir kad visa, kas vyksta istorijoje, kuria tikras, gyvas, siekiantis savo tikslo žmogus. Žmogus kuria tą aplinką, kurioje jis pats formuojasi.

Sprendžiant metodologinius ir metodinius TSRS tautų literatūros istorijos, jos periodizacijos ir kurso konstrukcijos klausimus, straipsnyje remiamasi integracijos principu, filosofijos ir estetikos istorijos, TSRS ir pasaulinės istorijos, TSRS tautų literatūros dėstymo patyrimu, taip pat naujausiais daugiatautės literatūros istorijos mokslo duomenimis. Straipsnyje akcentuojama F. Engelso mintis, kad negalima išleisti iš akių ideologijos, politikos, o taip pat literatūros ir meno istorijos savarankiškumo.
TSRS tautų literatūros kursas turi ne kopijuoti svetimų disciplinų periodizaciją, o išaiškinti ir nustatyti savus literatūros vystymosi periodus, kurie atspindėtų kiekybinį ir kokybinį daugiatautės literatūros proceso kitimą.

Straipsnyje, remiantis materialistinės dialektikos dėsniais, septyniolikos amžių TSRS tautų literatūros istorija (IV–XX a., įskaitant ir tarybinį laikotarpį) skirstoma į 6 periodus:

1. grožinės literatūros formavimosi periodą (IV–IX a.),

2. klasikinį (X–XV a.),

3. pereinamąjį (XVI–XVII a.),

4. švietimo idėjų formavimosi (XVIII a.),

5. realizmo (XIX–XX a. pradžios) ir

6. tarybinį.