Straipsnyje nagrinėjamos Suomijos švedų rašytojo Sakarijo Topelijaus pasakos, į kurias iki šiol tarybiniai tyrinėtojai nebuvo atkreipę dėmesio.
S. Topelijaus pasakos yra išverstos į 20 kalbų ir jau seniai įėjusios į pasaulinę literatūrą.
Straipsnyje atskleidžiamas Suomijos švedų aplinkos, kuri supo Topelijų ir veikė jo kūrybą, savitumas. Gvildenamas pasakų ryšys su skandinavų ir suomių folkloru, ypač su „Kalevalos“ epu, bandoma parodyti tų pasakų specifiką: kaip tradiciniai motyvai ir personažai derinami su poetišku Suomijos gamtovaizdžiu ir realia buitimi.
Topelijaus pasakos lyginamos su Anderseno kūryba, iškeliamas jų humanizmas ir demokratiškumas, jų auklėjamasis ir kartais didaktinis pobūdis. Taip pat nagrinėjamos Topelijaus stiliaus ypatybės.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.