Straipsnyje tyrinėjamos Pudogos – vieno stambiausių rusų liaudies epinės poezijos plitimo centrų – epinės poezijos ypatybės. Pagrindinis dėmesys skiriamas bylinų tekstams, užrašytiems čia per pastarąjį šimtmetį.
Lyginamoji analizė rodo, jog epinis Pudogos repertuaras yra gana savitas, jame nemaža retų siužetų. Vietiniai dainininkai sukūrė savitas daugelio bylinų siužetų versijas ir redakcijas, originalų epinio pasakojimo stilių, jų tekstuose randama nemaža archaiškų motyvų ir detalių. Per paskutinį šimtmetį retai tebuvo skolinamasi iš epinio kaimyninių rajonų repertuaro, vietinė tradicija pranoko kaimynų įtakas.
Turėdamas omenyje šias aplinkybes, autorius mano, kad Pudogos epinė tradicija gana archaiška ir savita ir kad reikia peržiūrėti nusistovėjusią nuomonę apie jos vėlyvą formavimąsi.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.