Gerai žinoma M. Gorkio apysaka „Mano universitetai“ mažai išnagrinėta kaip savarankiškas kūrinys.
Esamoje apie šį kūrinį literatūroje dažniausiai tyrinėjami autobiografinio herojaus pasaulėžiūra ir tipologiniai charakterio bruožai. Nekreipiamas dėmesys į jo gyvenimo įspūdžių logiką ir mąstymą, į ryšį tarp racionalaus ir emocinio.
Ši apysakos turinio pusė įdomi dar ir tuo, kad Gorkis duoda savotišką žmogaus ir liaudies mokslinės pasaulėžiūros modelį, kas neprarado savo reikšmės iki šių dienų.
Herojaus pažiūrų formavimosi procesas apysakoje neatskiriamas nuo jo emocinio gyvenimo. Šio ryšio analizė leidžia pastebėti, kaip klysta tyrinėtojai, laikydami Aliošą Peškovą harmoniškai išsivysčiusia asmenybe.
O Gorkis įrodo, kad be realistinės pasaulėžiūros negali būti harmoniškai išsivysčiusios asmenybės.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.