Svarbiausias šio straipsnio uždavinys - pasekti, kaip kūrėsi ir vystėsi feljetonas „Krokodilo“ žurnale pirmuoju jo gyvavimo dešimtmečiu,
atskleisti idėjinį-meninį jo vertingumą. Ryšium su tuo keliamos ir kai kurios žanro problemos.
Nuolatinis partijos rūpinimasis tarybine satyra sudarė palankias sąlygas sparčiam satyrinės-humoristinės žurnalistikos ir, skyrium imant, feljetono žanro vystymuisi. Tarybinis feljetonas puoselėja progresyviosios, revoliucinių demokratų satyros tradicijas. Jis kelia opias gyvenimo problemas, skatina mases nesitaikstyti su blogiu, pasižymi kovingumu, tarnauja naujo žmogaus auklėjimo tikslams.
Ligi šiol nėra nuspręsta, kokiai sričiai turi priklausyti feljetonas: publicistikai ar beletristikai. Dauguma tyrinėtojų feljetoną laiko „hibridiniu“ žanru. Įtikinimo jėga, emocine sandara, vaizdų pateikimu, literatūrinėmis priemonėmis, konflikto charakteriu, meninio žodžio panaudojimu, stiliumi feljetonas yra grožinės literatūros kūrinys. Greta to feljetonas jungia eilę publicistinių elementų: griežtą faktinį pagrindą (dažnai nurodant tikslų adresą), aktualumą, problemos opumą. Dviejų pradų - grožinio ir publicistinio - vieningumas ir yra feljetono esmė.
Feljetonui vystantis, išsiskyrė du jo tipai: publicistinis ir beletristinis. Bendri abiejų formų bruožai: tam tikro fakto panaudojimas feljetono pagrindu, publicistinės temos aštrumas, monologinė forma, išvadų konkretumas. Beletristiniam feljetonui būdingas meninis vaizdas, dažnai jame nėra asociacinės temos. Besivystant toliau, tokiame feljetone kaupėsi vis daugiau grožinės literatūros elementų.
Kūrimosi procese feljetono žanras patiria rimtų pakitimų. Iš pradžių „Krokodilo“ feljetonuose netgi pats aštriausias, visuomeniškai reikšmingas faktas ne visada būdavo apibendrinamas ir reiškiamas reikiama literatūrine forma. Juose nebuvo imlaus satyrinio vaizdo. Kompozicija ir demaskavimas dažnai būdavo primityvūs, o faktai ne visada satyriškai aštriai apdorojami.
Ilgainiui tarybinis feljetonas evoliucionavo, tobulėjo. Paprastas keleto faktų komentavimas pasikeitė vieno visuomeniškai reikšmingo fakto tyrinėjimu. „Mažąjį feljetoną“, operatyviai nušviečiantį atskirus reiškinius, pakeitė kitas, probleminis. Feljetonas vis labiau ėmė skirtis nuo straipsnio, korespondencijos, apybraižos.
Sugebėjimas teisingai apibendrinti faktus, matyti aprašomojo blogio mastą, visokių satyros būdų ir priemonių, o taip pat įvairių konfliktų „tipų“ panaudojimas - visa tai sąlygojo idėjinį-meninį lygį feljetonų, spausdinamų „Krokodile“ pirmajame jo gyvavimo dešimtmetyje. Politinis aktualumas, kryptingumas, veiksmingumas ir paprastumas, vaizdingumas - štai geriausios tradicijos „Krokodilo“ feljetonų, kurie ir šiandieną įdomūs literatūriniu bei istoriniu požiūriu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.