Čechovas ir Michailovskis

Santrauka

Straipsnyje naujai nagrinėjami A. Čechovo ir N. Michailovskio santykiai.

Aiškinama, kad tie santykiai buvo ne siauro asmeninio pobūdžio, bet giliai principiniai. Vaizduojant ir traktuojant XIX amž. pabaigos Rusijos gyvenimą, susidūrė du metodai: subjektyvinis sociologinis narodnikų metodas ir Čechovui būdingas materialistinis tikrovės suvokimas, narodnikų „romantizmas" ir nuoseklus Čechovo realizmas.

Konfliktas su narodnikų mokykla yra pagrindinis idėjinis konfliktas Čechovo gyvenime ir kūryboje. Jis atsispindi daugelyje Čechovo laiškų ir kūrinių, kurie analizuojami pirmajame straipsnio skyriuje.

Iki šiol Michailovskio poveikis Čechovui buvo traktuojamas tik iš neigiamosios pusės. Toks požiūris turėjo tam tikrą pagrindą. Iš tikrųjų, Michailovskis nesugebėjo suprasti Čechovo kūrybinio metodo novatoriškumo reikšmės ir jos įvertinti. Čia yra vienas iš narodnikų literatūrinės mokyklos krizės reiškinių.

Tačiau šis požiūris, kategoriškai laikantis, būtų vienašališkas. Tokiu atveju būtų prasilenkiama su daugybe faktų. Jie ir būdavo sąmoningai apeinami tų tyrinėtojų, kurie siekė, kad pasitvirtintų posakis: „Michailovskis visada prieš Čechovą".

Iš laiškų, atsiminimų ir kitokios medžiagos aiškėja ir teigiama Michailovskio įtaka, kovojant prieš žurnalą „Novoje vremia" už Čechovą, Michailovskio reikšmė sudėtingame Čechovo pasaulėžiūros ir jo kūrybos idėjiškumo formavimosi procese. Apie tai kalbama antrajame straipsnio skyriuje.

Trečiajame skyriuje trumpai apžvelgiami Michailovskio kritikos straipsniai apie Čechovą. Iškeliama daug taiklių ir teisingų pastabų, kurias padarė kritikas apie Čechovo meninį meistriškumą. Tomis mintimis vaisingai naudojosi vėlesnioji kritika.