Straipsnyje nagrinėjamas pažangaus, Vakarų Vokietijos rašytojo Borcherto (1921-1947) apsakymas „Ilga, ilga gatve", kuris nėra išsamiai išnagrinėtas nei tarybinėje, nei užsienio kritikoje.
Kadangi apsakymas „Ilga, ilga gatve" yra vienas iš sudėtingiausių ir charakteringiausių Borcherto kūrinių, jame atsispindi būdingos visai Borcherto kūrybai problemos: herojaus specifika, asmeninės kaltės ir atsakomybės klausimas.
Straipsnyje norima atkreipti dėmesį į tai, jog sudėtingą šio apsakymo formą apsprendė kupina prieštaravimų pagrindinė Borcherto kūrybos tema: grįžusios iš antrojo pasaulinio karo „nebylios" kartos tragedija Vakarų Vokietijoje.
Straipsnyje Borchertas parodomas kaip trumpo apsakymo (Kurzgeschichte) meistras, ieškantis įvairių būdų naujam turiniui atskleisti.
Savo kūryboje Borchertas panaudojo menines kino, muzikos, tapybos išraiškos priemones.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.