Straipsnyje parodytas XIX amžiaus antrosios pusės rusų prozaiko N. S. Leskovo nuolatinis domėjimasis liaudies kūryba. Rašytojas ne tik rinko išgirstas pasakas, priežodžius. patarles ar šmaikščius žodelius, bet ir panaudodavo tai savo kūriniuose, ypač sakmėse.
Nors N. S. Leskovas buvo religingas žmogus, bet išgarsėjo kaip anticerkvinės satyros kūrėjas. šiame straipsnyje autorė mėgina paaiškinti to reiškinio priežastis. Kadangi N. S. Leskovo sakmėse jaučiama folkloro įtaka, todėl straipsnyje norima parodyti, kuo ji pasireiškia, vaizduojant dvasininkus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.