Lietuvos vardas senuosiuose prancūzų tekstuose: įvaizdžio link
Straipsniai
Genovaitė Dručkutė
Publikuota 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Litera.2009.4.7744
PDF

Kaip cituoti

Dručkutė G. (2010) „Lietuvos vardas senuosiuose prancūzų tekstuose: įvaizdžio link“, Literatūra, 51(4), p. 7-18. doi: 10.15388/Litera.2009.4.7744.

Santrauka

Prancūzų literatūra arba, plačiau imant, raštija, yra viena ankstyviausių Europoje, sukurtų nacionaline kalba. Kai 1009 metais Kvedlinburgo analuose buvo užrašytas Lietuvos vardas, jau egzistavo nemaža tekstų – religinių, teisinių, istorinių – Viduramžių lotynų (kitaip vadinama vulgariąja) ir senąja prancūzų kalba. Šio straipsnio tikslas yra išsiaiškinti, kada, kokiais pavidalais, kokiomis aplinkybėmis ir kokiuose kontekstuose atsiranda tokie žodžiai kaip antai Lietuva, lietuvis, lietuviškas, arba senąsias baltų gentis įvardijančios sąvokos, posakiai, apibūdinimai. Svarbu ištirti, kokias reikšmes įgyja, kokias prasmes kuria Lietuvos ir jai artimų vardažodžių paminė- jimai senuosiuose įvairių epochų ir skirtingų žanrų prancūzų tekstuose
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.