Dostojevskis Amerikoje arba keletas minčių perskaičius vieną romaną

Santrauka

Rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis savo kūriniuose ne kartą užsimena apie romanų veikėjų galimybę vykti į Ameriką (Raskolnikovas, Dmitrijus Karamazovas), o romano „Demonai“ pagrindiniai herojai – ideologai (Stavroginas, Šatovas, Kirilovas) susipažįsta būtent šioje šalyje. Amerika šio rašytojo kūryboje tampa lokusu, kuriame turi galimybę „susirinkti“ visi tikėjimą Dievu praradę ar jo buvimu dvejojantys romanų personažai. Apie Ameriką, kaip melagingo dieviškumo įsikūnijimą, savo romane „Išmintingas kraujas“ rašo ir ne taip plačiai Lietuvoje žinoma amerikiečių rašytoja Flaneri O’Konnor. Ši išorinė ir tikrai iš pirmo žvilgsnio galinti pasirodyti atsitiktinai sutampanti detalė tampa pretekstu pabandyti perskaityti šį amerikiečių romaną pasitelkus Dostojevskio romanų recepcijų patirtį. Straipsnio autorė, panaudodama kai kuriuos intertekstualumo teorijos teiginius, parodo, jog Dostojevskio kūrybos įtaka akivaizdi ne tik „Išmintino kraujo“ struktūriniame, bet ir ideologiniame lygmenyse. Susirūpinę Dievo ieškojimo klausimu, kaip pačiu svarbiausiu žmonijos egzistencijos istorijoje, „Išmintino kraujo“ personažai, atrodo, kartais bando atsakyti į klausimus, į kuriuos, Dostojevskio įsitikinimu, atsakymų šiame pasaulyje nėra.