Paskutinieji K. Simonovo romanai - „Gyvieji ir mirusieji“ ir „Kareiviais negimstama“ - yra savotiškas ir jo paties kūrybos, ir visos literatūros karine tematika raidos per ketvirtį amžiaus rezultatas.
Tai romanai apie armiją, apie kareivius - nuo eilinio iki maršalo, apie jų karinį ir pilietinį didvyriškumą, apie liaudies charakterio formavimąsi karo metu. Romane „Kareiviais negimstama“ pagrindinis liaudies didvyris yra Serpilinas - žmogus, kuriame ryškiausiai ir nuosekliausiai, meniškiausiai ir įtikinamiausiai pasireiškia Spalio revoliucijos įtakoje susiformavę bruožai, tikro komunisto bruožai, ypač reikalingi ir anuo metu, ir šiandien. Greta Serpilino daug žmonių, artimų jo dvasiai ir charakteriui; savaime suprantama, kad visi jie komunistai. Prie Serpilino ypač priartėja atsakomybės pajautimu Sincovas.
Kurdamas karo laikotarpio epopėją, K. Simonovas piešia sudėtingą ir prieštaringą tarybinės visuomenės gyvenimo vaizdą. Visų pirma jis stengiasi išryškinti tuos tarybinių žmonių bruožus, kurių dėka asmenybės kultas, nepaisant savo tragiškumo, negalėjo pernelyg pakenkti socialistinei santvarkai. Tuo pačiu K. Simonovas plačiai nušviečia tuos moralinius iškrypimus ir nusikaltimus, kuriuos sukėlė asmenybės kultas ir su kuriais reikia ryžtingai kovoti.
Romanas „Kareiviais negimstama“ yra tarybinės liaudies moralinio kilimo ir brendimo karo metu epopėja.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.