Vergilijaus „Georgikų" kompozicija buvo ypač susidomėta XX a. Paskutiniaisiais dešimtmečiais šiuo klausimu buvo paskelbta nemaža straipsnių ir išleista knygų . Dauguma autorių (K. Vitė, E. Burkas, M. Smit ir kt.) įrodinėja, kad Vergilijus, rašydamas poemą apie žemės darbą, laikėsi griežtai logiško kompozicinio plano, kuris iš anksto buvo gerai apgalvotas. Tačiau dalis autorių (V. Krolis, G. Cechas) galvoja kitaip ir loginį nuoseklumą poemoje neigia.
Paanalizavus kiekvieną „Georgikų" knygą, matyti, kad poemoje kompozicija yra apgalvota. Tai rodo ne tik veikalo suskirstymas į knygas, nagrinėjančias atskiras žemės darbo sritis, bet ir kiekvienos knygos medžiagos išdėstymas. To pasiekiama, simetriškai išdėstant digresijas. Antroje poemos pusėje (III ir IV kn.) išryškėja poeto polinkis filosofiškai apibendrinti mintis, o tai taip pat vienija atskiras knygas.
Kompoziciniu atžvilgiu visa poema pasidalija į dvi puses, iš kurių pirmoji yra daugiau didaktinė, o antroji aprašomoji. Tai rodo, kad poetas, .kurdamas poemą, smarkiai išaugo. Jo kūrybinę evoliuciją didele dalimi nuJėmė Lukrecijaus poemos „Apie daiktų prigimtį" įtaka. Kadangi pirmoji (l ir II kn.) ir antroji poemos pusė (III ir IV kn.) savo kokybe gana griežiai skiriasi, galima manyti, jog poema buvo rašoma su pertraukomis.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.