Neurofobija – tai medicinos studentų, rezidentų ir gydytojų patiriama neuromokslų ir klinikinės neurologijos baimė, neigiamas išankstinis požiūris, nervų ligomis sergančių pacientų vengimas ir sunkumai, pritaikant teorines žinias praktikoje. Pirmą kartą neurofobijos sąvoką 1994 m. paminėjo Ralph Jozefowicz, tačiau tik 2002 m. tai buvo įrodyta moksliškai. Per pastaruosius beveik 20 metų įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad medicinos studentai neurologiją vertina kaip pačią sudėtingiausią discipliną, savo neurologines žinias įvertina prasčiausiai, o susidūrę su nervų liga sergančiu pacientu, mažiausiai pasitiki savo kompetencijomis. Manoma, kad neurofobiją lemia sudėtinga neuroanatomija, sudėtinga neurologinė apžiūra, per trumpa mokymo trukmė, prasta studijų kokybė, neurologiją dėsto nepraktikuojantis neurologas ir stigma, kad neurologai yra nepatenkinti savo profesija. Neurofobijos priežasčių suvokimas ir neurofilijos skatinimas ne tik padidintų medicinos studentų norą rinktis neurologo profesiją, bet ir pagerintų nervų ligomis sergančių pacientų priežiūrą bei gydymą.