Šeimos daryba abipus sienų: rutininių praktikų, tradicijų ir švenčių vaidmuo Lietuvoje
Straipsniai
Vida Česnuitytė
Mykolo Romerio universitetas
Publikuota 2020-09-09
https://doi.org/10.15388/OS.2020.6
PDF

Reikšminiai žodžiai

Šeimos daryba abipus sienų
šeiminės praktikos
rutininės praktikos
šventės
migracija

Kaip cituoti

Česnuitytė V. (2020) „Šeimos daryba abipus sienų: rutininių praktikų, tradicijų ir švenčių vaidmuo Lietuvoje“, Vilnius University Open Series, (3), p. 100-126. doi: 10.15388/OS.2020.6.

Santrauka

Skyriuje pristatomi rezultatai tyrimo, kurio tikslas – identifikuoti šeimines praktikas, kurios Lietuvos gyventojų asmeninio tinklo narius sutelkia į šeimą, nepaisant tarpusavio kraujo ar santuokinio ryšio (ne)egzistavimo bei jų gyvenamosios vietos (Lietuvoje ar užsienyje) faktų. Tyrime suformuluotoms hipotezėms testuoti naudojami kiekybinės reprezentatyvios sociologinės apklausos duomenys (lauko darbai atlikti 2018 m. birželio – liepos mėn.) ir kvotinės apklausos duomenys (lauko darbai atlikti 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.). Abi minėtos apklausos atliktos, įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“. Tyrimo rezultatai rodo, kad šeimos nario emigracija daro asmeninį tinklą atviresnį asmenims, nesusijusiems kraujo ar santuokos ryšiais. Tuo pačiu metu prokreacinės šeimos nariai yra retesni kasdienio gyvenimo, bendrų švenčių, gimtadienių ar Naujųjų Metų sutikimo šventės dalyviai, ir tai kelia pavojų šeiminio bei asmeninio tinklo stabilumui ir net jos išlikimui. Bet dalyvavimas religinėse šventėse, Motinos ir Tėvo dienos šventėse tebėra praktikos, stiprinančios emigrantų narių asmeninius ir šeiminius ryšius.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.