Kariniai dronai: ar galime apsaugoti civilius?
Straipsniai
Vincas Šniutė
Vilniaus universitetas
Danas Šniutė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-11-16
https://doi.org/10.15388/OS.TMP.2020.11
PDF

Kaip cituoti

Šniutė V. ir Šniutė D. (2020) „Kariniai dronai: ar galime apsaugoti civilius?“, Vilnius University Open Series, (4), p. 229-247. doi: 10.15388/OS.TMP.2020.11.

Santrauka

Kariniai dronai – karinė technologija, vis dažniau naudojama karinių operacijų vykdymui ir stebėjimui. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės lemia dronų pranašumą daugelyje karinių operacijų prieš įprastus pilotuojamus karinius orlaivius. Karinės operacijos dronais dažniausiai vykdomos netarptautinio ginkluoto konflikto situacijose, kurioms taikomas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas). Dronų panaudojimas netarptautinio ginkluoto konflikto metu sukelia daugybę teisinių problemų tarptautinės humanitarinės teisės srityje, siekiant užtikrinti civilių apsaugą. Vis dėlto, remiantis tarptautine humanitarine teise, dronai yra teisėtas ginklas. Karinių dronų, kaip kariavimo priemonės, naudojimui aktualiausi tarptautinės humanitarinės teisės atskyrimo ir proporcingumo principai. Išskirtinės dronų technologinės ypatybės užtikrina galimybę jų operatoriams efektyviai įgyvendinti šių principų reikalavimus. Tačiau praktikoje kariniai dronai yra pernelyg dažnai naudojami, pažeidžiant minėtus principus. Todėl šiuo metu esamas dronų naudojimo teisinis reguliavimas negali užtikrinti tinkamos civilių apsaugos. Papildomas dronų naudojimo teisinis reguliavimas JT lygmeniu galėtų sudaryti prielaidas užtikrinti geresnę civilių apsaugą netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Vis tik dėl sudėtingų sprendimų priėmimo procedūrų JT institucijose ir valstybių atstovų pasyvumo naujo teisinio reguliavimo artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.