Santrauka
Straipsnis skirtas Eugenijaus Meškausko asmenybės ir mąstymo bruožams aptarti. Teigiama, kad paskaitos, kaip ir rašymas, nebuvo E. Meškausko stichija. Svarbiausiais jo mąstymo sklaidos pavidalais laikomi jo pokalbiai su mokiniais katedroje, kurių svarbiausias elementas – sokratiškasis dialogas, kuriame buvo juntama laisvės dvasia. E. Meškauskas buvo mokytojas ne kaip specialistas, bet kaip savitas egzistencinis žmogaus tipas, kuriam būti mokytoju yra ne profesija, o tiesiog jo gyvenimo, jausenos ir mąstysenos stilius. Autorius teigia, kad būti filosofu – reiškia regėti pasaulį aiškiai ir paprastai, be jokių gudravimų ir iliuzijų. Tokia paprasta, aiški, konkreti, reginti filosofija gali atsirasti tik sokratiško dialogo stichijoje, kurioje ir dirbo E. Meškauskas. Svarstoma apie Meškausko mokyklos egzistavimą ir jos savybes, teigiama, kad ši mokykla suprastina kaip laisvų dvasių bendravimas, kurio centras buvo pats E. Meškauskas.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Arvydas Šliogeris,
TRAGIŠKASIS HEROJUS IR LIETUVIŠKOJI JO ATMAINA (NEOLITINĖ A. MACEINOS APOLOGIJA SU PALEOLITINE TRAGIŠKOJO GESTO PROLOGIJA)
,
Problemos: T. 74 (2008): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
PATYRIMO TERITORIJA
,
Problemos: T. 71 (2007): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
PATYRIMO LINK
,
Problemos: T. 70 (2006): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
KANTIŠKOJI PATYRIMO SAMPRATA
,
Problemos: T. 68 (2005): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
NIEKIO SŪNUS
,
Problemos: T. 67 (2005): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
V. Solovjovo filosofinis idealios visuomenės modelis
,
Problemos: T. 10 (1972): Problemos
-
Arvydas Šliogeris,
Visuotinybė pažinimo procese
,
Problemos: T. 11 (1973): Problemos