Straipsnyje nagrinėjamas sąmonės ir smegenų santykio tyrimas, atliktas Bergsono veikale Materija ir atmintis bei tiesiogiai su šiuo veikalu susijusiuose tekstuose. Nuodugniai analizuojama populiari psichofiziologinė paralelizmo teorija, sąmonės ir smegenų koreliaciją pavertusi ekvivalencija, ir atskleidžiamas jos filosofinis pobūdis, paneigiant jos moksliškumo klišę. Remdamasis visais laikmečio neurologiniais tyrimais, Bergsonas grindžia sąmonės autonomijos smegenų atžvilgiu tezę ir siūlo originalų sąmonės ir smegenų santykio modelį. „Kontaktas“ ir „tarpas“ tarp smegenų ir sąmonės leidžia ne tik atnaujinti filosofinę sąmonės įkūnijimo problemą, bet ir keisti egzistencines gyvenimo nuostatas.
Bair, D., 2019. Jung: biografija. Vertė J. Jagminaitė, R. Rybelienė. Vilnius: Margi Raštai.
Bergson, H., 1995. Cours. T. 3. Paris: Presses Universitaires de France.
Bergson, H., 2004. Histoire des théories de la mémoire. In: Annales bergsoniennes. T. 2. Bergson, Deleuze, la phénoménologie, ed. F. Worms. Paris: Presses Universitaires de France, 41–149.
Bergson, H., 2009. L’énergie spirituelle. Paris: Presses Universitaires de France.
Bergson, H., 2011a. Essai sur les données immédiates de la conscience. Paris: Presses Universitaires de France.
Bergson, H., 2011b. Ecrits philosophiques. Paris: Presses Universitaires de France.
Bergson, H., 2012. Matière et mémoire. Paris: Presses Universitaires de France.
Bergson, H., 2021. Mąstymas ir judantysis. Vertė Povilas Aleksandravičius. Vilnius: Phi knygos.
Berthoz, A., 2013. Le sens du mouvement. Paris: Odile Jacob.
Chevalier, J., 1959. Entretien avec Bergson. Paris: Plon.
Deleuze, G., 1966. Le bergsonisme. Paris: Presses Universitaires de France.
Evrard, R., 2021. Bergson et la télépathie: à propos d’une correspondance inédite. Bergsoniana 1: 236–255. https://doi.org/10.4000/bergsoniana.463
Ferry, J. M., 2021. Métaphysiques. Le sens commun au défi du réel. Paris: Cerf.
Forest, D., 2005. Histoire des aphasies. Paris: Presses Universitaires de France.
Guillemant, P., 2021. La Physique de la Conscience. Paris: Guy Trédaniel.
James, W., 1909. A Pluralistic Universe. New York: Longmans, Green, and Co.
Jankélévitch, V., 1959. Henri Bergson. Paris: Presses Universitaires de France.
Laureys, S., 2015. Un si brillant cerveau. Paris: Odile Jacob.
Laureys, S., 2025. LʼExpériences de mort imminente: Une exploration scientifique et spirituelle. Paris: Odile Jacob.
Lichtheim, L., 1885. On Aphasia. Brain: a Journal of Neurology 7(4): 433–484. https://doi.org/10.1093/brain/7.4.433
Malabou, C., 2004. Que faire de notre cerveau? Paris: Bayard.
Marie, P., 1906. Révision de la question de l‘aphasie: la troisième circonvolution frontale gauche ne joue aucun rôle spécial dans la fonction du language. Semaine médicale 26(21): 241–247. https://wellcomecollection.org/works/e72svgxz.
Merleau-Ponty, M., 1978. L’union de l’âme de du corps chez Malebranche, Biran et Bergson. Paris: Vrin.
Miller, G., 2005. What is the Biological Basis of Consciousness. Science 309(5731): 79. https://www.doi.org/10.1126/science.309.5731.79
Moukheiber, A., 2024. Neuromania: le vrai du faux sur votre cerveau. Paris: Allary Editions.
Murélos, G., 1964. Bergson et le niveau de la réalité. Paris: Presses Universitaires de France.
Riquier, C., 2009. Archéologie de Bergson. Paris: Presses Universitaires de France.
Ruyer, R., 1950. La Conscience et le corps. In: Nouvelle encyclopédie philosophique. Paris: Presses Universitaires de France, 3–24.
Wernicke, C., 1874. Der aphasishe Symptomencomplex. Breslau: Max Cohn.
Worms, F., 1997. La théorie bergsonienne des plans de conscience. In: Bergson et les neurosciences, eds. P. Gallois and G. Forzy. Paris: Le Plessis-Robinson, 85–108.
Žukauskaitė, A. 2025. Į organizmus orientuota ontologija. Vilnius: Hubris.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.