P. Ricoeuro kuriančioji vaizduotė: naratyvinio tapatumo ir socialinio teisingumo šaltinis
Straipsnyje analizuojama Paulo Ricoeuro kuriančiosios vaizduotės sąvoka, parodant, kaip šis esminis žmogiškosios sąmonės elementas lemia asmens bei visuomenės tapatumą ir gali būti teisingų socialinių normų ir „gero gyvenimo“ (vie bonne) šaltiniu. Vaizduotė, pasižyminti semantinėmis inovacijomis bei euristine funkcija, kuria žmogų apibrėžiantį dinamišką naratyvą ir skleidžiasi kaip specifinis racionalumas, pranokstantis grynai argumentacinį ir leidžiantis spręsti socialinių normų konfliktus. Etinis šio proceso aspektas, implikuojantis trilypę struktūrą aš / kitas / teisingos institucijos, sudaro sąlygas politinėje erdvėje realizuotis teisingumo ir meilės dialektikai, dėl kurios tampa įmanomi novatoriški socialinio teisingumo realizavimo būdai. Straipsnio pabaigoje užduodami kritiniai klausimai, atveriantys tolesnio mąstymo perspektyvą.