Tomo Akviniečio laiko samprata
Filosofijos istorija
Povilas Aleksandravičius
Mykolo Romerio universitetas
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2009.0.1931
PDF

Reikšminiai žodžiai

laikas
judėjimas
siela
intelektas
buvimo aktas
kūrimas iš nebūties

Kaip cituoti

Aleksandravičius, P. (2009) “Tomo Akviniečio laiko samprata”, Problemos, 76, pp. 206–224. doi:10.15388/Problemos.2009.0.1931.

Santrauka

Straipsnyje aptariama Tomo Akviniečio laiko samprata, parodomas nuotolis tarp šios sampratos ir Aristotelio laiko suvokimo, nors abu mąstytojus formaliai vienija tas pats laiko apibrėžimas. Analizuojami pagrindiniai šio apibrėžimo elementai – laikas, judėjimas, žmogaus siela. Pereinant nuo aristoteliškos substancijų ontologijos (ovσία) į tomistiškąją buvimo akto (actus essendi) metafiziką, atskleidžiama judėjimo, žmogaus sielos ir laiko buvimo aktų vienovė. Maitinamas dieviškojo kūrimo veiksmo, laikas pasirodo kaip įtampa, kaip pati žmogaus siela, kuri, „matuodama“ ontologinį būtybės judėjimą, jo nuolatinį prasidėjimo momentą (dabartį) paverčia tęstiniu, pridėdama praeities ir ateities dimensijas.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.