Sportavimas ir vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacija: orientavimosi pėsčiomis sportininkų, dziudo imtynininkų ir nesportuojančių asmenų palyginimas
Norint pasiekti gerų rezultatų bet kurioje sporto šakoje, reikia gero erdvinio dėmesnio. Šiame tyrime analizuojamas ilgalaikių sportinių treniruočių poveikis vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacijai, o taip pat nagrinėjama ar sporto šaka (orientavimosi pėsčiomis (OP) ir dziudo) gali sietis su skirtingu lateralizacijos paternu. Trisdešimt OP sportininkų (16-58 metai, vidutinis amžius - 24.96±10.98; 16 vyrų), 30 dziudo imtynininkų (16-60 metų amžiaus, vidutinis amžius 25.96±10.61; 19 vyrų), ir 30 tyrimo dalyvių, kurie niekada nepraktikavo jokio sporto (15-53 metų amžiaus, vidutinis amžius 33.2±11.56; 13 vyrų), atliko linijos dalijimo užduotį. Visi tyrimo dalyviai buvo dešiniarankiai, sportininkai turėjo bent 5 metų patirtį. Linijos dalijimo užduoties vidurkis buvo į pasislinkęs kairę nuo tikro centro visose trijose grupėse, tačiau abiejų rankų tikslumas buvo didžiausias OP, o mažiausias nesportuojančių grupėje. Tikslumo skirtumo, naudojant skirtingas rankas, nerasta OP sportininkų grupėje (t(30) = 0.062, p = 0.951), atlikimas, naudojant dešinę ranką, buvo nereikšmingai geresnis dziudo sportininkų grupėje (t(30) = 0.608, p = 0.548), o nesportuojančių grupėje rastas statistiškai reikšmingai geresnis tikslumas, naudojant dešinę ranką (t(30) = -2.297, p = 0.029). Rezultatai leidžia teigti, kad bet kurio sporto praktikavimas gali veikti vizualinio dėmesio organizaciją smegenyse, skatinti didesnį balansą tarp pusrutulių, tačiau sporto šaka nėra ypatingai svarbi.