Viena svarbiausių užduočių, kuri keliama tarybinei mokyklai – mokslinės pasaulėžiūros formavimas. Šios pasaulėžiūros pagrindas – mus supančios aplinkos ir visuomeninio gyvenimo dėsningumų pažinimas. Šie dėsningumai žmogui atsiskleidžia tik įsisavinant gilias ir tvirtas žinias apie dėsningumus. Taigi, kiekvienas mokomasis dalykas mokykloje turi suteikti pakankamai žinių. Mes analizavome 5 klasės mokinių žinių apie senovės istoriją kokybę ir kiekybę. Paaiškėjo, kad žinios labai greitai pasimiršta, o kartais netgi iškreipiamos bėgant laikui. Tai, savaime suprantama, sunkina žinių apie visuomenės raidą, klasių atsiradimą, valstybių formavimąsi ir kt., įgijimą. Šio greito užmiršimo priežastimi, pirmiausia, yra mokymo programų sandara, vadovėliai, metodinės priemonės. Vadovėliai pergrūsti žiniomis, „žinių elementais“; be to, visi pateikiami faktai, net jie susiję glaudžiais ryšiais, pateikiami pavieniui, be sistemos, izoliuotai. Mokymo programos ir metodinės priemonės taip pat neformuoja mokiniams sistemingų žinių. Todėl mokytojai dažnai sau kelia tikslą tik suteikti naujas žinias ir nesiremia senosiomis. Dėl to nesiformuoja sisteminga mokslinė pasaulėžiūra, mokiniams lieka tik žinių nuobiros. Anksčiau įgytos žinios, neįtraukiant jų į bendrą analizę, greitai pasimiršta.