Nors vaiko ir tėvų santykiai tiriami jau seniai, tačiau jie nebuvo nagrinėjami iš tarpasmeninės perspektyvos. Tarpasmeninė perspektyva atskleidžia komunikacinį tarpasmeninių santykių aspektą. Šiame straipsnyje analizuojama imitacijos svarba tėvų ir vaiko sąveikos meto ir pateikiami duomenys apie motinos – vaiko komunikacijos imitacijos eiliškumą. Teigiama, kad imitacija turi ne tik komunikacinę funkciją, bet taip pat skatina sudėtingų tarpasmeninių mainų plėtotę. Dalyvavimas šiuose mainuose, savo ruožtu, vaikui leidžia susikurti sudėtingesnių tarpasmeninių santykių schemas.