XX a. pradžioje Lietuvos psichologijos istorijoje pastebime, kad pirmą kartą literatūroje lietuviu kalba (marksizmo klasiku vertimuose) išsakomi teiginiai apie visuomeninį žmogaus sąmonės sąlygotumą. Idealistinės srovės atstovų (Vydūno, R. Bytauto) bandymai priešpastatyti materialistinei sąmonės sampratai savo koncepciją, atskleidė didelius prieštaravimus pačioje idealistinėje psichologijoje ir tuo pačiu susitirpino materialistinį požiūrį į žmogaus psichiką.