Monoteistinės religijos oponuoja erdvę sakralizuojančiai stabmeldystei, taip pat mitologinam pasauliui, kurio dalis visa stabmeldystė yra. Menas, tiek monoteizme, tiek mitologijose, yra neutralus šios opozicijos atžvilgiu. Judaizmo pavyzdys pasitelkiamas parodyti, kaip dvi „sakralizuotos erdvės“ – antikinė šventykla Jezuralėje ir vedybinis guolis namuose – reprezentuoja ne vietos sakralizavimą, o etiškumo sustiprinimo būdu įvykdytą vietos pakeitimą ekstrateritoriniu u-topos.