Šiuolaikinės filosofijos, keliančios nihilizmo klausimą, išeities taško pasirinkimas neišvengiamai svyruoja tarp dviejų teorinių perspektyvų – nihilizmo kaip dvasios įvykio ir nihilizmo kaip spekuliatyvaus „įvykio“ traktavimo. Tokiame konceptualiame horizonte iškyla ir atskirų autorių įtraukimo į nihilizmo kontekstą klausimas. Šiame straipsnyje svarstoma ir tokio autoriaus, kuris nebuvo nihilizmo skelbėjas ar teoretikas – Kierkegaardo – įrašymo į nihilizmo istoriją galimybė. Pats nihilizmo svarstymo laukas įima jau ne tik ontologinę problematiką, bet ir nihilizmo „logikos“ problemą.