NIHILIZMO PARAŠTĖS: (AT)VAIZDAS IR IŠNYKIMAS
Sąmonė ir Kitybė
Rita Šerpytytė
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2009.1.2776
PDF

Kaip cituoti

ŠerpytytėR. (2009) „NIHILIZMO PARAŠTĖS: (AT)VAIZDAS IR IŠNYKIMAS“, Religija ir kultūra, 6(1-2), p. 53-68. doi: 10.15388/Relig.2009.1.2776.

Santrauka

Šio straipsnio pretekstas – Lacoue-Labarthe’o tekstas Pratarmė į Išnykimą. Straipsnyje bandoma atrasti prieigą prie išnykimo „analizės“ – konceptualizuoti išnykimo temą ir susieti ją su tapatumo ir kitybės problematika. Pasirodymas ir išnykimas – judesiai, kuriais kuriamos ir griaunamos kokios nors tapatybės, pirmiausia nurodo fenomenologinę tradiciją. Fenomenologijoje pasirodymas ir išnykimas yra fenomeno charakteristikos. Aptariant fenomenologinę tradiciją, pirmiausia – Sartre’o požiūrį, straipsnyje keliamas klausimas apie išnykimo judesio (kaip tapatybes griaunančio ir kitybę nurodančio) judesio prigimtį. Straipsnyje pabandyta išnykimą aptarti vadinamųjų nihilizmo negatyviųjų „kategorijų“ kontekste. Šitaip išnykimas atskleidžiamas ne kaip propozicinio teiginio struktūrą turintis judesys, o kaip négatités – kaip patirties struktūrą turintis judesys. Tačiau kokia yra išnykimo patyrimo prasmė? Lacoue-Labarthe’o tekstas pasitarnavo kaip raktas neatsitiktinai, o vadovaujantis tam tikra strategija pasirinkti autorius, kalbančius apie išnykimą. Straipsnyje analizuojama, kaip išnykimas yra tematizuojamas Sartre’o, Heideggerio, Virilio, Severino, Baudrillard’o filosofijoje. Nors jų požiūriai į išnykimą ir skiriasi, vis dėlto juos vienija tai, kad kalbama apie tam tikrų „tapatumų“ – daiktų, esinių, tikrovės – pasirodymo ir išnykimo patyrimą. Pats išnykimas čia traktuojamas kaip patiriamybė, kuri gali būti aprašyta. Tačiau kas yra ne daiktų, esinių, tikrovės išnykimas, o pats išnykimas?
Kaip kalbėti apie tokios patirties, kuri yra ribinė patirtis – savo išnykimo „patirtis“ – „pasirodymo“ galimybę? Lacoue-Labarthe’o teksto „paaiškinimui“ pasitelkiamas Jeano Luco Nancy tekstas Kristi iš miego. Šių dviejų tekstų sugretinimas pasitarnauja kaip filosofinė strategija nusakyti patirčiai, kuri, fenomenologiškai tariant, nėra patiriama. Taip žvelgiant atsiskleidžia Lacoue-Labarthe’o nusakytoji išnykimo prasmė – išnykimas (Niekas) sutampa su pasirodymo pradžia, su tuo, kas yra Visa.
Pagrindiniai žodžiai: nihilizmas, išnykimas, pasirodymas, tapatumas, kitybė, patyrimas.

The margins of Nihilism: image and disappearance
Rita Šerpytytė

Summary
The pretext of this article is Lacoue-Labarthe’s text Preface to the disappearance. This article attempts to find access to the “analysis” of disappearance, i. e. to conceptualize a theme of disappearance and link it with the problem of identity and alterity. The appearance and disappearance – motions, by which any identities are being constituted and destroyed – direct, first of all, to the phenomenological tradition. The appearance and disappearance are being understood in phenomenology as characteristics of phenomenon. Discussing the phenomenological tradition, in particular – Sartre’s view, the article raises the question about the nature of the motion of disappearance (as the motion, which destroys identities and indicates or directs to alterities). This article attempts to discuss the disappearance in the context of so-called negative “categories” of nihilism. Thus, disappearance is not disclosed as the motion, which has a structure of proposition, but as négatités – as motion, which has a structure of the experience. But what is the meaning of the experience of disappearance? Lacoue-Labarthe’s text served as a key according to some strategy to choose an author, talking on disappearance. The article looks at how the disappearance in Sartre, Heidegger, Virilio, Severino, Baudrillard’s philosophy is being thematized. Although their approaches to appearance and disappearance differ, they are united by the fact of talking on the experience of appearance and disappearance of some identities – things, entities, reality. The disappearance itself is being treated there as something to be experienced, and to be possible to describe. But what it is not disappearance of things, of entities, of reality, but disappearance itself?
How to speak on the conditions of possibility of the “appearance” of “experience”, which is a marginal experience – the experience of somebody’s own disappearance? For the Lacoue-Labarthe’s text explanation the text of another author – Jean-Luc Nancy, To fall from sleep, is being used. Juxtaposition of these two texts serves as a philosophical approach to describe practices that, phenomenologically speaking, is not experienced. It reveals the meaning of disappearance, expressed in Lacoue-Labarthe: disappearance (Nothingness) coincides with the origins of appearance, with what it is a Whole.
Keywords: nihilism, disappearance, appearance, identity, alterity, experience.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.