Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė susirūpinimą dėl bakterijų atsparumo antibiotikams keliamos grėsmės. Neatsakingas jų vartojimas paveikia visą ekosistemą. Šiais laikais tai tapo problema, nes per didelis antibiotikų vartojimas pasiekė lygį, kai atsparumas jiems auga ir plinta, o naujų vaistų trūksta, kad būtų galima susidoroti su šiuo iššūkiu [1]. Atsakomybės turi imtis ne tik medikai, skirdami nereikalingą jų vartojimą, bet ir kiekvienas mūsų – neužsiimti savigyda. Antibiotikų istorijoje labai svarbus britų mokslininkas, bakteriologijos profesorius Aleksandras Flemingas, kuris pirmas atrado antibiotiką – peniciliną (1928 m.). Iki tol medikai neturėjo veiksmingų priemonių gydyti tokioms infekcijoms kaip: gonorėja, reumatas, pneumonija. Atradus peniciliną, prasidėjo antibakterinių vaistų era. Prieš kelerius metus imta nerimauti, kad visuomenė gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip ir iki antibiotikų atradimo [2]. Racionalaus (lot. rationalis – pagrįstas, apgalvotas, tikslingas, protingas, aiškiai suvokiamas, paremtas naujais mokslo metodais) vaistų vartojimo problema pirmą kartą buvo iškelta 1985 metais Nairobyje (Kenija) vykusioje tarptautinėje Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje [3]. Racionalaus vaistų vartojimo principai sako, kad pacientas turi gauti kokybiškus, saugius ir efektyvius vaistinius preparatus, kai jam jų reikia, atsižvelgiant į jo klinikines savybes, individualiomis dozėmis, atitinkamam periodui, tinkamais intervalais, tik tam tikrą laiką, už prieinamą kainą, su tinkama informacija [4]. Dauguma tyrime dalyvavusių gyventojų nurodė, kad antibiotikai naikina bakterijas, ir mažiau kaip pusė teigė, kad naikina virusus. Tyrimas parodė, jog mažiau nei pusė gyventojų gydosi patys, nepasikonsultavę su gydytoju.
Tyrimo tikslas – atskleisti gyventojų požiūrį į racionalų antibiotikų vartojimą.