Pagyvenusių žmonių patiriamas stresas ir jo pasekmės psichinei sveikatai
Netinkamai valdomas stresas gali kenkti pagyvenusių žmonių gebėjimui palaikyti gerą savijautą. Psichikos sveikata – aktuali sveikatos priežiūros dalis, apie kurią svarbu kalbėti ne tik psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir visuomenėje.
Paprastai žmogus pensijai ruošiasi tik finansiškai, o ne kitais socialiniais aspektais. Daugelis pagyvenusių žmonių jaučiasi neįvertinti ir vieniši. Tokios situacijos vyresnio amžiaus žmonėms paprastai sukelia stresą. Pagyvenę žmonės patiria stresą dėl gyvenimo būdo pokyčių. Rutina puikiomis fizinėmis sąlygomis yra pagyvenusių žmonių svajonė. Kai kurie pagyvenę žmonės, neturintys finansinio stabilumo, vis tiek turi atlikti įprastinę veiklą neturėdami gerų fizinių sąlygų [11, 12].
Tyrimas atliktas remiantis moksliniais straipsniais ir kita moksline literatūra, rasta medicinos duomenų bazėse UpToDate ir PudMed. Paieška buvo atliekama pasitelkiant reikšminius žodžius ir derinius: stresas, psichinė sveikata, pagyvenęs žmogus.
Tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie pagyvenusių žmonių patiriamą stresą ir jo pasekmes psichinei sveikatai.
Išvados. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius galima teigti, kad, sparčiai didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui pasaulyje, svarbu palaikyti jų fizinę ir emocinę būseną. Netinkamai valdomas stresas gali turėti neigiamą poveikį ne tik asmens kasdieninei veiklai, bet ir fizinei sveikatai bei emocinei gerovei.
Nuolat patiriamas stresas blogina gyvenimo kokybę ir komunikaciją su išoriniu pasauliu, sukelia pernelyg didelį baimės jausmą arba nusivylimą, kuris galiausiai turi neigiamos įtakos asmens sveikatai. Nustatyta, kad dalyvavimas laisvalaikio veikloje gali žymiai pagerinti pagyvenusių žmonių socialinę paramą ir psichikos sveikatos lygį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.