W artykule zostały przedstawione współczesne gwary białoruskie, funkcjonujące w południowo-wschodniej Litwie, tj. w rejonie solecznickim. Narzecza białoruskie tego obszaru nie były jak do tej pory tematem kompleksowych badań lingwistycznych. Podstawę do analizy stanowią przede wszystkim nagrania własne autora zebrane w trakcie kilku ekspedycji terenowych przeprowadzonych na początku XXI wieku oraz nagrania innych badaczy, udostępnione autorowi. W artykule została pokazana struktura samych gwar (wybrane cechy fonetyczne, morfologiczne, składniowe) oraz leksyka z elementami frazeologii a także sytuacja socjolingwistyczna na badanym obszarze.
Šiuolaikinės baltarusiškos tarmės Lietuvoje Šalčininkų regionas)
Straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinės baltarusių kalbos tarmės, funkcionuojančios pietryčių Lietuvos Šalčininkų rajone. Šios tarmės iki šiol nebuvo kalbininkų kompleksinių tyrimų objektu. Tiriamoji medžiaga – garso įrašai, atlikti autoriaus keleto dialektologijos ekspedicijų metu XXI a. pradžioje, ir kitų tyrėjų įrašai. Pristatoma tarmių struktūra (pagrindinės fonetikos, morfologijos, sintaksės savybės), aprašoma leksika ir iš dalies frazeologija. Svarbus tyrimo aspektas – regiono daugiakalbė sociolingvistinė situacija. Paaiškėjo, kad šio regiono baltarusiškų tarmų struktūra gerai išsilaikiusi. Baltarusijos dialektologai priskiria Vilniaus rajono tarmes pietvakarių tarmių grupei, tačiau čia aptikta fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, būdingų pietryčių tarmėms, centrinėms tarmėms, pietvakarių Gardino ir Baranovičių tarmių grupei, taip pat dviejų dialektinių zonų (Vakarų ir Šiaurės vakarų) tarmėms. Šio regiono tarmėms šimtmečius darė įtaką lietuvių ir lenkų kalbos.
Reikšminiai žodžiai: dialektologija, baltarusiškos tarmės Lietuvoje, baltų ir slavų kalbų paribys, kalbų kontaktai, skoliniai.