Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Aleksandrienės epistolika

Santrauka

Šis straipsnis – tai antroji straipsnių ciklo dalis, skirta XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės valdovių epistolikai aptarti. Daugiausia dėmesio šioje dalyje bus skiriama Lietuvos didžiajai kunigaikštienei (Ldk) Elenai Aleksandrienei. Straipsnio tyrimo medžiagą sudaro ne tik šiai valdovei priskiriama korespondencija, bet ir jos korespondentų laiškai, padedantys atskleisti platesnį šios valdovės susirašinėjimo kontekstą, korespondavimo galimybes ir ypatumus. Tiriama tos korespondencijos sąsajos su kitais tekstais: pasiuntinių „kalbomis“, įgaliojamaisiais raštais. Tyrime analizuojama laiškų paskirtis ir tikslai, turinys, struktūra, raiška, keliami autorystės ir tikslaus išlikusių laiškų kiekio, jų datavimo klausimai. Detaliau analizuojamas šios valdovės laiškas tėvui Ivanui III (1503 m.) ir jos lotyniškas laiškas kardinolui Frydrichui ir Lenkijos vyskupams (1502 m.). Taip pat lyginama lotyniškoji ir rusiškoji korespondavimo tradicija. Straipsnyje taip pat glaustai aptariama numanoma Ldk ir Lenkijos karalienės Elzbietos Habsburgaitės vesta korespondencija, apie kurią duomenų pateikia tik jos korespondentų, išimtinai šeimos narių (sūnų Aleksandro, Vladislovo, Frydricho), laiškai.