Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Aleksandrienės epistolika
Straipsniai
Dovilė Keršienė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2017-06-30
https://doi.org/10.51554/SLL.2017.28848
PDF

Reikšminiai žodžiai

vėlyvieji Viduramžiai
ankstyvieji Naujieji laikai
laiškai (epistolika) lotynų kalba
laiškai (epistolika) rusų kalba
korespondencija
moterų korespondencija
pasiuntinybių knygos (libri legationum)
įgaliojamasis raštas
pasiuntinio kalba
valdovė
Elena Aleksandrienė (Riurikaitė)
Elzbieta Habsburgaitė

Kaip cituoti

Keršienė, D. (2017) “Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Aleksandrienės epistolika”, Senoji Lietuvos literatūra, 43, pp. 73–117. doi:10.51554/SLL.2017.28848.

Santrauka

Šis straipsnis – tai antroji straipsnių ciklo dalis, skirta XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės valdovių epistolikai aptarti. Daugiausia dėmesio šioje dalyje bus skiriama Lietuvos didžiajai kunigaikštienei (Ldk) Elenai Aleksandrienei. Straipsnio tyrimo medžiagą sudaro ne tik šiai valdovei priskiriama korespondencija, bet ir jos korespondentų laiškai, padedantys atskleisti platesnį šios valdovės susirašinėjimo kontekstą, korespondavimo galimybes ir ypatumus. Tiriama tos korespondencijos sąsajos su kitais tekstais: pasiuntinių „kalbomis“, įgaliojamaisiais raštais. Tyrime analizuojama laiškų paskirtis ir tikslai, turinys, struktūra, raiška, keliami autorystės ir tikslaus išlikusių laiškų kiekio, jų datavimo klausimai. Detaliau analizuojamas šios valdovės laiškas tėvui Ivanui III (1503 m.) ir jos lotyniškas laiškas kardinolui Frydrichui ir Lenkijos vyskupams (1502 m.). Taip pat lyginama lotyniškoji ir rusiškoji korespondavimo tradicija. Straipsnyje taip pat glaustai aptariama numanoma Ldk ir Lenkijos karalienės Elzbietos Habsburgaitės vesta korespondencija, apie kurią duomenų pateikia tik jos korespondentų, išimtinai šeimos narių (sūnų Aleksandro, Vladislovo, Frydricho), laiškai.

PDF