Idealizuoto valdančiojo elito – valstybės pareigūnų – įvaizdžio kūrimas buvo paplitusi praktika jėzuitų publicistiniuose ir literatūriniuose tekstuose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tačiau nuo XVII a. galima stebėti, kad svarstymai apie valstybės pareigūnų savybes bei jų veiklos principus perėjo ir į akademinį diskursą. Didžiausią įtaką akademinėje sferoje LDK turėję jėzuitai savo tekstais pradėjo scholastinėje mokslo ir filosofijos tradicijoje reflektuoti įvairias valstybines pareigybes: Lukas Zaluskis – valdovo patarėjus ir dvariškius, Aronas Aleksandras Olizarovijus – teisėjus, Andrius Boreiša – dvariškius, Kristupas Pucilovskis – bažnyčios pareigūnus. Tokiu būdu vilniškiai jėzuitai įsiliejo į Vakarų Europos jėzuitų „politikų“ knygų tradiciją ir tvirtino ją LDK politiniame diskurse. Straipsnyje be Universiteto profesorių aptariami keturių Vakarų Europos jėzuitų – Juano de Marianos, Pedro de Ribadeneiros, Carlo Scribanio ir Adamo Contzeno – traktatai. Šių tekstų analizė padeda geriau suprasti, kokiame politikos mokslo kontekste buvo Vilniaus jėzuitai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.