Lietuvos studentų psichologinės gerovės ryšys su akademiniais pasiekimais
Psichologinė gerovė yra plačiai tiriamas konceptas, dažniausiai suvokiamas kaip pozityvių jausmų ir pozityvaus funkcionavimo derinys. Psichologinė gerovė – daugiamatis konstruktas (Hone et al., 2014), kurį sudaro įvairios dimensijos – pozityvūs santykiai, tikslas gyvenime, teigiamos emocijos, optimizmas, pasiekimai, pasitenkinimas gyvenimu ir kt. (Keys, 2005; Huppert and So, 2009; Seligman, 2011). Pastaraisiais dešimtmečiais pasauliniu mastu pastebimas augantis šalių dėmesys gyventojų gerovės didinimui, nes psichologinė gyventojų sveikata turi didelės įtakos socialinei šalies sanglaudai, ekonomikos progresui ir darniam šalies vystymuisi (EK, 2016). Aukštas gerovės lygis yra kiekvieno žmogaus teisė ir šalies protinis kapitalas, atskleidžiantis šalies emocinę ir intelektinę būklę (EK, 2016). Nemažai gerovės tyrimų yra atliekama ugdymo institucijose, kadangi daugumos psi chologinių sutrikimų priežastys prasideda dar ankstyvoje jaunystėje. Be to, empiriniais tyrimais yra įrodyta, kad gera psichologinė jaunuolių gerovė siejasi su įvairiomis teigiamomis pasekmėmis (McKnight et al., 2002; Malinauskas et al., 2014; Mega et al., 2014; Nikolaev, 2016).
Yra nustatyta, kad studentai išgyvena nerimą ir depresiją dažniau nei kitos socialinės grupės (EBPO, 2018). Perėjimas iš mokyklos į universitetą ar iš universiteto į darbo aplinką yra vieni daugiausiai iššūkių reikalaujančių laikotarpių žmogaus gyvenime. Be to, studijų metais jaunuoliai susiduria su įvairiais sunkumais: nežinomybe dėl ateities, akademiniu stresu (Ibrahim et al., 2013; Sarokhani et al., 2013), laiko stoka, baime suklysti, didesniais akademiniais reikalavimais, pokyčiais socialiniame gyvenime, sunkumais atrandant naują identitetą (Udhayakumar and Illango, 2018). Visi šie stresoriai veikia studentų psichologinę sveikatą ir gali sukurti prielaidas negatyviam požiūriui ir elgesiui pasireikšti. Psichologinė gerovė yra svarbi sąlyga akademinei sėkmei pasiekti (Turashvili and Japaridze, 2012). Aukšta gyventojų subjektyvi gerovė, geri mokinių bei studentų akademiniai pasiekimai yra trokštamos vertybės Vakarų visuomenėje (Bücker et al., 2018) ir pirmaujančių švietimo sistemų požymiai (EBPO, 2018).
Teigiama, jog psichologinė gerovė ir akademiniai pasiekimai gali būti susieti priežasties–pasekmės ryšiais. Remiantis Fredrickson (1998) pozityvių emocijų teorija, teigiamos emocijos praplečia žmogaus pažinimo ir mąstymo galimybes. Pozityvių jausmų išgyvenimas susijęs su lankstumu, kūrybiškumu, atvirumu informacijai ir efektyvumu, taigi pozityvūs jausmai yra svarbi prielaida efektyvesniam informacijos apdorojimui ir mokymosi procesui.
Taigi, šis tyrimas remiasi prielaida, kad studentų psichologinė gerovė turi įtakos akademiniams pasiekimams. Mokslinėje literatūroje trūksta empiriniais tyrimais pagrįstų duomenų apie šių konstruktų sąsajas Lietuvos studentų populiacijoje, todėl šio tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos studentų psichologinės gerovės prognostinę galią jų akademiniams pasiekimams.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa, statistiniai tyrimo metodai (koreliacinės, regresinės analizės).
Tyrime dalyvavo 107 studentai iš dviejų aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje. Dalyviai buvo bakalauro ir magistro studijų verslo ir vadybos programos studentai.
Tyrimo anketa buvo sudaryta iš dviejų klausimynų: Ryff psichologinės gerovės skalės (PWB; Ryff et al., 2007) ir akademinių pasiekimų subskalės (Anderson et al., 2016).
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentų psichologinė gerovė susijusi su demografiniais veiksniais – jaunesni studentai (18–19 metų) pasižymėjo statistiškai reikšmingai mažesne psichologine gerove nei vyresni studentai (24–48 metų). Atliekant kintamųjų koreliacinę analizę nustatyta, kad, didėjant studentų psichologinei gerovei, gerėja jų akademiniai pasiekimai. Be to, visos psichologinės gerovės dimensijos – savęs priėmimas, pozityvūs santykiai su žmonėmis, autonomiškumas, gebėjimas valdyti aplinką, tikslas gyvenime ir asmeninis tobulėjimas, buvo statistiškai reikšmingai susijusios su geresniais akademiniais pasiekimais. Atlikus daugialypę regresinę analizę, patvirtinta tyrime iškelta hipotezė – psichologinė gerovė prognozuoja aukštesnius studentų akademinius pasiekimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gebėjimas valdyti aplinką ir savęs priėmimas turėjo statistiškai reikšmingos prognostinės galios studentų akademiniams pasiekimams.
Šio tyrimo rezultatai gali būti aktualūs aukštojo mokslo institucijoms. Pastangos studentų psichologinės gerovės skatinimui yra ilgalaikė investicija, atsiperkanti laimingesne ir psichologiškai sveikesne jaunąja visuomenės dalimi.