Tvaraus investavimo pagrindimas tvarių tikslų nustatymo ir suinteresuotųjų šalių vadybos teorijomis
Straipsnyje analizuojamas tvarus investavimas vadybos teorijų kontekste. Pasirinkta klasikinė – suinteresuotųjų šalių (ST) – ir šiuolaikinė – tvarių tikslų nustatymo (TNT) – teorijos. TNT esmė – sudėtingi ir specifiniai tikslai lemia aukštesnį užduočių įvykdymo lygį nei paprasti ir neaiškūs tikslai. Kaip alternatyva minėtai teorijai, buvo sukurta tvarių tikslų nustatymo teorija. Pastebima, kad organizacijos vengia investuoti į tvarius projektus, nes šioje srityje neturi patirties. Be to, tvarus investavimas reikalauja organizacijos pasiruošimo ir prisitaikymo plėtojant visapusiškus tvarumo diskursus ir problemas. Tvarių tikslų nustatymo teorijos pagrindinė plėtojimo priežastis yra paaiškinti, kodėl vieni asmenys yra labiau patenkinti savo darbu, įsitraukia ne tik į konkrečių užduočių vykdymą, bet ir į visą vykdomos veiklos kontekstą, tokiu būdu prisidėdami prie trumpalaikio ir ilgalaikio organizacijos bei visos visuomenės gyvybingumo. Tai galima paaiškinti keletu aspektų. Pirmiausia, visuomenė nori gyventi pusiausvyroje. Jie ne tik nori būti produktyvūs organizacijose (tradicinis požiūris), bet ir palaikyti visavertiškus santykius, stiprinti bendruomeniškumą, skatinti socialinį teisingumą bei ekologinę gerovę ir palikti pasaulį geresne vieta, nei jie ją rado. Visa tai atspindi pagrindinius tvaraus investavimo principus. Antras teiginys, būdingas tvariam požiūriui, yra tai, kad organizacijų sąmoningas tikslų siekimas, atsižvelgiant į suinteresuotosioms šalims kuriamą gerovę, sudaro galimybę pačiai organizacijai išlikti gyvybingai ir sėkmės lydimai (Mickell ir Dysck, 2016). Verslas negali išgyventi be visuomenės, o tvarių tikslų išsikėlimas yra būdas organizacijai save sėkmingai pozicionuoti rinkoje. Nustatyta, kad vienas paprasčiausių būdų visuomenę apie tai informuoti – organizacijų socialinės atsakomybės ataskaitų viešinimas, nes gerokai didesnes galimybes verslo sėkmei turi organizacijos, informuojančios apie veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi vykdant įsipareigojimus visuomenei. Būtent dialogas, komunikacija su visuomene turi lemiamą reikšmę įgyvendinant socialiai atsakingą veiklą. Kiekvienai organizacijai siūloma iš anksto kritiškai apgalvoti, kaip bus kuriamas jos tvarumo įvaizdis: ties kokiomis problemomis bus telkiamasi, kokios tvarumo problemos bus akcentuojamos, kaip jos bus pateikiamos klientams. Toms organizacijoms, kurios jau investuoja į tvarius projektus, siūloma iš naujo peržiūrėti minėtus kriterijus, nustatyti, ar iki šiol naudoti tvarumo metodai tinkami ir kaip išmatuojama jų nauda. Tvarumo teikiama nauda organizacijoms – tai ilgalaikis visuomenės pritarimas ir pasitikėjimas, palankus įvaizdis, gaminių ar teikiamų paslaugų paklausa, kuri užtikrina galimybę dirbti pelningai ir sudaro sąlygas sėkmingai įmonės plėtrai. Dauguma sąvokų remiasi suinteresuotųjų šalių teorija, pagal kurią įmonės yra įsipareigojusios privatiems asmenims ir grupėms (akcininkams, darbuotojams, klientams, visuomenei) įmonės viduje bei už jos ribų. Vartotojų paklausa yra pagrindinė tvarumo varomoji jėga. Daroma prielaida, kad prekės ženklai, turintys vertę didesniam suinteresuotųjų šalių skaičiui, gyvuos ilgiau. Tačiau kiekviena suinteresuotoji šalis turi išsikeltus skirtingus tikslus, todėl neišvengiami konfliktai tarp suinteresuotųjų šalių. Žinoma, organizacijos negali rūpintis visomis suinteresuotosiomis šalimis, todėl joms reikia derėtis, o tai sukelia įtampą. Todėl iškyla problema – kaip nustatyti, kurios suinteresuotosios šalies tikslai yra svarbiausi ir kaip tai galima pagrįsti išvengiant konfliktinių situacijų. Ir apskritai, ar būtinas suinteresuotų šalių ir jų tikslų reitingavimas. Manoma, kad organizacija turėtų fokusuotis ne tik į ekonominius tikslus, bet kartu sutelkti savo suinteresuotąsias šalis socialinėje, o kartu ir aplinkosauginėje perspektyvoje. Kitaip tariant, darnus investavimas galėtų būti visų suinteresuotųjų šalių jungiančioji grandis. Veiksmingas suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir klasifikavimas gali padėti organizacijų vadovams lengviau suvokti, kokie yra tvarūs skirtingų suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir kaip juos patenkinti pelningai.
Manoma, kad organizacija, kelianti sąmoningus tvarius tikslus, formuodama tvarų įvaizdį gali sėkmingai save pozicionuoti rinkoje. Suinteresuotųjų šalių vaidmuo organizacijose yra labai svarbus priimant tvaraus investavimo sprendimus, išlaikant balansą tarp kuriamos vertės (kapitalizmo) ir etikos, tokiu būdu užtikrinant organizacijos konkurencingumą rinkoje. Svarbu paminėti, kad sklandus tvarus investavimas galimas tada, kai suinteresuotosios šalys bendradarbiauja, o ne konkuruoja tarpusavyje.
Atlikta vadybos teorijų analizė parodė, kad tvarus investavimas gali būti grindžiamas tiek klasikine (ST), tiek šiuolaikine (TNT) vadybos teorijomis. Šiandieninės organizacijos turėtų atsisakyti trumpalaikių pergalių kultūros ir dėmesį sutelkti į ilgalaikės tvaraus verslo strategijos kūrimą. Šiandieninis tvarus verslo modelis turėtų aiškiai nustatyti naujus veiksmus ir naują elgesį, kuris pakeistų tai, kaip įmonė bendrauja su pasauliu. Tvarumo įtraukimas į tvirtą strategiją gali suteikti finansinę ir reputacinę vertę sustiprinant organizacijos atsparumą ateities pokyčiams.