Regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo raiška Lietuvoje: kokybinio tyrimo imties parinkimo aspektas
Straipsniai
Vita Juknevičienė
Šiaulių universitetas
Publikuota 2016-12-05
https://doi.org/10.21277/sc.v1i39.79
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

regioninė inovacijų sistema
absorbcinis gebėjimas
imties parinkimas

Kaip cituoti

Juknevičienė, V. (2016) “Regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo raiška Lietuvoje: kokybinio tyrimo imties parinkimo aspektas”, Socialiniai tyrimai, 39(1), pp. 49–60. doi:10.21277/sc.v1i39.79.

Santrauka

Šiandieniniai iššūkiai (globalizacija, inovacijomis grįsta ekonomika, tarpsektorinių santykių kaita) privertė mokslo, verslo ir valdžios institucijas ieškoti naujų idėjų, galimybių ir veiklų regionuose, padėsiančių įveikti nuožmią konkurenciją ir rinkos pokyčius. „Naujų idėjų išgavimas ir jų derinimas su jau egzistuojančiomis žiniomis yra viena svarbiausių prielaidų inovacijų veikloje“ (Seo ir kt., 2016, p. 1). Absorbcinis gebėjimas, kaip viena svarbiausių tokios veiklos prielaidų, yra pagrindinis organizacijų, regionų ir net šalių inovatyvumo, sėkmingumo ir vystymosi stimulas. Tai ypač svarbu mažoms arba besivystančioms šalims (tokioms kaip Lietuva, kuri tik 2015 m. Tarptautinio valiutos fondo buvo priskirta prie išsivysčiusios ekonomikos šalių (World Economic Outlook, 2015, pp. ix)).

Regionai privalo identifikuoti savo konkurencinį pranašumą ir rasti pakankamai išteklių inovatyvioms veikloms. Regioninės inovacijų sistemos (toliau – RIS) koncepcijos ypač akcentuoja ekonomines ir socialines sąveikas tarp veikėjų – RIS dalyvių (institucijų), turinčių pakankamai pajėgumų kurti ir taikyti naujas žinias, užtikrinti besitęsiantį organizacinį mokymąsi ir transformaciją, kai absorbcinis gebėjimas aktyviai dalyvauja organizacijos darnaus vystymosi ir konkurencinio pranašumo įgijimo procese (van Hemert ir Iske, 2015; Dixon ir Day, 2007). RIS inovacinės veiklos analizuojamos tarporganizacinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo kontekste, kai visų dalyvių veikla labai svarbi galutiniam žinių absorbcijos rezultatui.

Daugelis tyrėjų analizavo absorbcinio gebėjimo fenomeną skirtingais pjūviais: individualiu, organizaciniu, regioniniu, nacionaliniu, sektoriniu ir pan. Buvo pateiktos ir pagrįstos metodologijos, galimos naudoti atliekant regionų absorbcinio gebėjimo raiškos analizę, tačiau dauguma jų buvo pritaikytos išsivysčiusių šalių kontekstui (Döring ir Schnellenbach, 2004; Uotila ir kt., 2006; Mahroum ir kt., 2008; Abreu ir kt., 2009; Halkier ir kt., 2010; Autant-Bernard ir kt., 2013; van Hemert ir Iske, 2015). Dauguma šių tyrimų pagrįsti kokybine tyrimo prieiga, pritaikyta konkrečios RIS konkrečioje šalyje atvejui. Kokybinė tyrimo prieiga (atvejo analizė, Delfi metodas) geriausiai atspindima 2006 m. atliktame suomių mokslininkų (Uotila, Harmaakorpi ir Melkas) tyrime, kuriame buvo analizuojamas vienas Suomijos regionas. Autoriai išskyrė pagrindinius principus ir pateikė praktines įžvalgas, kaip su į ateitį orientuotomis žiniomis yra susijęs absorbcinis gebėjimas ir kaip jis galėtų sustiprinti inovacijų tinklus, kuriuose dalyvauja įvairūs veikėjai. Tačiau buvo pasigesta metodologinės kokybinės prieigos (pateikiančios pagrindinius imties sudarymo ir pagrindimo principus), įgalinančios pritaikyti RIS mažoje šalyje (pvz., Lietuvoje) ir atspindinčios du esminius išskirtinumus: absorbcinio gebėjimo dimensijas ir RIS veikėjų įvairovę. Trūko ir tyrimų, pateikiančių metodologinius paaiškinimus dėl imties pagrindimo proceso.

Taigi, šio straipsnio mokslinė problema išreiškiama klausimu, kaip regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo raiška gali būti analizuojama kokybiniu būdu parenkant reprezentatyvią imtį, atskleidžiančią mažos šalies RIS absorbcinio gebėjimo specifiką? Straipsnio tikslas yra pristatyti mažos šalies RIS absorbcinio gebėjimo raiškos kokybinio tyrimo validžios ir reprezentatyvios imties pagrindimo procedūrą. Tikslui realizuoti pasitelkiami šie uždaviniai: 1) apibrėžti RIS absorbcinio gebėjimo konceptą; 2) identifikuoti RIS absorbcinio gebėjimo kokybinio tyrimo imties pagrindimo teorines ir metodologines įžvalgas; 3) pateikti praktines (empirines) įžvalgas apie pristatomos imties pagrindimo procedūros taikymą mažos šalies (Lietuvos) RIS atveju. Straipsnio aktualumą ir naujumą atspindi kokybinė originali inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo tyrimo prieiga, kadangi pristatoma penkių žingsnių imties pagrindimo procedūra, leidžianti pagrįsti į tyrimą įtrauktų informantų (ekspertų) imtį, atspindint tris absorbcinio gebėjimo dimensijas (žinių prieigą, įsisavinimą ir sklaidą) ir RIS dalyvių įvairovę. Ši kokybinė tyrimo prieiga buvo patikrinta mažos šalies – Lietuvos – atveju, todėl straipsnyje pateikiama ir keletas praktinio šios procedūros taikymo įžvalgų.

Tyrimo metu nustatyta, kad kokybinė tyrimo prieiga turi būti pagrįsta RIS samprata, aiškinančia, kad visos RIS institucijos (formalios organizacijos), nors ir yra nepriklausomos, tačiau kartu yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, jos visos atsakingos už mažos šalies RIS absorbcinio gebėjimo vystymo procesą ir inovatyvių veiklų rezultatą. Labiausiai šią tarpusavio priklausomybę atspindi „trigubos spiralės“ modelis, kur šalia trijų tradicinių dimensijų – universiteto (akademijos), verslo ir valdžios (Etzkowitz ir Zhou, 2006; Viliūnas, 2006; Etzkowitz, 2007; Balász ir Leydesdorff, 2011; Leydesdorff, 2012; Leydesdorff ir Ivanova, 2016) – atsiranda ir ketvirtasis komponentas – inovacijų ir verslo paramos institucijos (Petraitė, 2009; Juknevičienė, 2015), kaip integruojantis pirmąsias tris dimensijas ir sutelkiantis jas siekti bendrų inovacijų politikos tikslų. Būtent šis modelis tampa kokybinio tyrimo teoriniu pagrindu.

Tyrimo metu suformuota ir straipsnyje pristatyta penkių žingsnių kokybinio tyrimo imties pagrindimo procedūra: metodo identifikavimas; metodo pasirinkimas ir RIS atrankos kriterijų nustatymas; metodo pasirinkimas ir RIS institucijų atrankos kriterijų nustatymas; metodo pasirinkimas ir kriterijų RIS institucijų atstovų (informantų, ekspertų) atrankai atlikti nustatymas; pasirinktos metodologinės prieigos (įgyvendinamumo, patikimumo) patikrinimas, o prireikus – korekcija (grįžimas prie ankstesnių žingsnių). Visa ši procedūra pasižymi linijiniu įgyvendinimo kryptingumu. Tačiau susidūrimas su tam tikrais iššūkiais tyrimo metu gali keisti tyrimo žingsnių kryptingumą (nuo „judėjimo priekin“ į „judėjimą atgal“).

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurta formuojant Lietuvos RIS absorbcinio gebėjimo raiškos kokybinio tyrimo imtį, susiję su duomenų ir asmenų prieinamumo ribojimais, laiko ribotumais, žmogiškuoju veiksniu (ekspertų motyvacija ir sutikimas dalyvauti tyrime) ir pan. Susidorojimas su iššūkiais susijęs su reagavimu į galimybes, suponuotas aplinkos ir formalių reikalavimų. Paskutinis iš siūlomų imties pagrindimo žingsnių (penktasis) turėjo būti integruotas į antrą, trečią ir ketvirtą žingsnius, kas pakeitė tyrimo veiksmų kryptingumo tendenciją (linijinį kryptingumą, siūlytą teoriniame kontekste, pakeitė sąveikaujantis kryptingumas, sąlygotas empirinio tyrimo).

Ateityje mažos šalies regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo raiškos kokybinis tyrimas gali būti atliekamas pritaikius nurodytą penkių žingsnių imties pagrindimo procedūrą arba ją adaptavus pritaikant skirtingas tyrimo tobulinimo prieigas: antruoju žingsniu padaryti vieną iš sprendimų – įtraukti daugiau negu du regionus (mažos šalies kontekste galima ir visus), pasirinkti tik vieną regioną giluminei atvejo analizei atlikti, padaryti panašaus profilio skirtingų šalių regionų lyginamąją analizę; trečiuoju žingsniu – padidinti į tyrimą įtrauktų formalių RIS institucijų skaičių, įtraukti ne tik sėkmės, bet ir nesėkmės atvejų (pasirinkti akademines ir verslo institucijas, patyrusias nesėkmių inovacinėje veikloje); ketvirtojo žingsnio metu įtraukti ne tik universitetų, bet ir kitų regiono mokslo ir tyrimų institucijų, kolegijų, mokymosi institucijų (profesinio rengimo mokyklų, perkvalifikavimo institutų ir pan.) atstovus. Visos šios transformuotos prieigos turėtų tiesioginį poveikį tyrimo veiksmų kryptingumui, tačiau penkių žingsnių regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo raiškos kokybinio tyrimo imties pagrindimo procedūra gali būti taikoma visais atvejais, todėl ji pasižymi aukštu pritaikomumo lygiu ateities tyrimuose.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 > >>