Moterų dalyvavimas ir senbuviškumo privalumas Slovakijos miestuose: merų rinkimų Slovakijoje atvejo analiz
Straipsnyje analizuojami mero rinkimai visuose (138) Slovakijos miestuose. Viena iš politiškai stipriausių, taip pat patraukliausių įstaigų vietos lygmeniu yra mero institucija. Meras – svarbiausias asmuo, politiškai atstovaujantis miestui ir valdantis ribotus miesto išteklius. Šios institucijos vaidmuo yra svarbi priežastis atlikti nuodugnesnes mero rinkimų studijas. Pažvelgus į mero rinkimus balsavimo (įeigos) ir rezultatų (išeigos) aspektais, pastebima dominuojanti lyčių nelygybė. Vyrai merais tampa dažniau nei moterys, t. y. tik 1 iš 10 merų yra moteris. Vidutiniškai apie 88 procentus visų kandidatų mero rinkimuose 2006 ir 2010 metais buvo vyrai. Tačiau, siekiant matyti reiškinio visumą, būtina rinkimų įeigos ir išeigos analizė nustatytu laikotarpiu.
Tyrimo pirminiais duomenų šaltiniais laikomi 2006 ir 2010 metų vietos rinkimų Slovakijoje duomenys. Statistikos departamentas pateikia informaciją apie kiekvieno miesto dydį ir juose vykusių rinkimų nugalėtojus ir kandidatus, kiekvieno kandidato rinkimų rezultatus (rinkėjų balsų skaičių), lytį, priklausomybę politinei partijai, koalicijai arba nepriklausomą kandidatavimą. Antrinis duomenų šaltinis yra rinkimų biuleteniai. Biuleteniai suteikia informaciją apie kandidato darbo poziciją, amžių ir išsilavinimą. Straipsnyje analizuojamas kandidatavimo lygis ir sėkmės rodiklis. Moterų kandidatavimo lygis yra moterų kandidačių dalis tarp visų lyčių kandidatų, dalyvaujančių mero rinkimuose. Vyrų kandidatavimo lygis yra vyrų kandidatų dalis tarp visų lyčių kandidatų. Moterų sėkmės rodiklis ‒ tai moterų kandidačių, kurios buvo išrinktos merėmis, dalis tarp visų kandidatavusių mero rinkimuose moterų. Vyrų (senbuvių) sėkmės rodiklis skaičiuojamas panašiai kaip moterų sėkmės rodiklis. Sėkmės rodiklis parodo, kiek kandidatų iš 100, kurie varžėsi dėl posto, laimėjo mero rinkimus.
Daugelis tyrėjų (Dahlerup, 2005; Shevedova, 2005; Butorova ir Filadelfiova, 2011) patvirtina vyrų dominavimą politikoje kaip formalių ir neformalių kliūčių, sudaromų moterims, pasekmę. Fox ir Oxley (2003) teigia, kad moterys stereotipiškai vyriškas pozicijas (vadovo, generalinio prokuroro, viešųjų paslaugų komisijos nario ir pan.) užima rečiau nei vyrai. Vis dėlto, jei moterys įveikia kliūtis, stereotipus ir siekia net „vyriškų“ pozicijų, jų veikla būna sėkminga, kaip ir vyrų. Taigi pirminis tikslas ‒ išanalizuoti vyrų ir moterų kandidatavimo lygius ir sėkmės rodiklius mero rinkimuose 2006 ir 2010 metais įvairiomis kategorijomis. Remiantis teorinėmis prieigomis (Dahlerup, 2005; Shevedova, 2005; Butorova ir Filadelfiova, 2011), egzistuoja prielaida, kad vyrų kandidatų yra daug daugiau nei moterų. Tačiau, pagal Fox ir Oxley (2003) atliktą analizę, vyrų dominavimas sėkmės rodiklio aspektu gali būti ne toks didelis kaip analizuojant kandidatavimo lygį.
Mero rinkimų duomenys rodo, kad vyrai kandidatai patyrė didesnę sėkmę nei moterys, tačiau skirtumas nėra labai didelis. 2010 metų merų rinkimuose vidutiniškai buvo išrinktos 17 iš 100 moterų kandidačių ir rinkimus laimėjo kas penktas vyras kandidatas. Kitaip tariant, moterų kandidačių paklausa yra beveik tokia pat didelė kaip ir vyrų kandidatų. Taigi nepakankamo moterų atstovavimo problema ‒ ne paklausos stoka, bet greičiau maža moterų kandidačių pasiūla. Kitas įdomus aspektas ‒ išrinktos moterys yra vidutiniškai 55 metų ir vyresnės, o išrinktų vyrų amžius svyruoja nuo 35 iki 54 metų. Ši analizė grindžiama lyties ir amžiaus aspektais kaip vienais iš galimų kintamųjų. Tačiau tiek vyrų, tiek moterų kandidatų kokybė gali būti vienas iš esminių kintamųjų gyventojams, balsuojantiems už kandidatus. Todėl tolesnių tyrimų laukas turėtų apimti mero rinkimų kandidatų kokybės aspektą.
Kiekvieno politiko, nepaisant jo politinės krypties, natūralus tikslas yra būti perrinktam. Senbuviai ‒ ilgą laikotarpį politikoje veikiantys asmenys ‒ gali turėti pranašumą prieš nepatyrusius naujus kandidatus. Gordon ir Landa (2009) senbuvio pranašumą apibūdina kaip rinkiminę maržą, kurią turi kandidatas dėl savo senbuvio statuso dalyvaudamas rinkimuose pakartotinai. Levit ir Wolfram (1997) teigia, kad devintajame ir dešimtajame XX amžiaus dešimtmečiuose buvo perrinkta 90 procentų senbuvių. Remiantis OpenSecret.org (2012) projekto duomenimis, Jungtinių Amerikos Valstijų Baltųjų rūmų perrinkimo lygis 2012 metais buvo 90, Senato – 91 procentai. Karnig ir Walter (1981), analizavę JAV miestų merų perrinkimo tikimybes, nustatė, kad perrinkimo lygis buvo 70 procentų. Čekų tyrėjas Bernard (2012) patvirtino senbuvių efektą Čekijos miestuose ir senbuviškumo veiksnį pabrėžė kaip vieną iš esminių, lemiančių rinkimų rezultatus. Taigi antrasis tikslas buvo išanalizuoti senbuvių perrinkimo rodiklį Slovakijos miestuose. Nustatyta, kad senbuvių sėkmės rodiklis yra panašaus lygio kaip ir JAV miestuose.