Mažųjų bendrijų ir labai mažų įmonių finansinių ataskaitų reglamentavimo palyginamoji analizė
ES direktyva 2013/34/ES priimta tam, kad sumažintų administracinę naštą smulkioms įmonėms. Perkeliant apskaitos direktyvos nuostatas į Lietuvos teisės aktus – Finansinės apskaitos įstatymą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą ir Verslo apskaitos standartus, labai mažoms įmonėms sumažinta administracinė našta nustačius paprastesnius finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimus. 2018 m. LR Finansų ministerijos atliktame tyrime teigiama, kad numatyta nauda nebuvo pasiekta dėl teisinio reguliavimo aiškumo stokos, kuri daro įtaką finansinių ataskaitų sudarymo kokybei. Šiame tyrime visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad finansinių ataskaitų formos ir reikalavimai apskaitos tvarkymui ribotos civilinės atsakomybės labai mažoms įmonėms pagal teisinę formą skiriasi. Plačios finansinių ataskaitų rinkinių pasirinkimo galimybės sukelia finansinių ataskaitų duomenų nepalyginamumą. Todėl aktualu analizuoti mažųjų bendrijų ir labai mažų įmonių finansinių ataskaitų reglamentavimą ir teikti siūlymus dėl finansinių ataskaitų turinio korekcijų ir suvienodinimo.
Tyrimo tikslas: atlikti mažųjų bendrijų ir labai mažų įmonių finansinių ataskaitų reglamentavimo lyginamąją analizę.
Finansinių ataskaitų modelio pagrindimui buvo panaudoti 26 labai mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai. Suvienodinus reglamentavimą ir rengiant suvienodintas ataskaitas verslas sutaupytų informacinių išteklių išlaidas, o vienodas finansinių ataskaitų turinys leistų palyginti informaciją. Rekomenduojama balanse labiau apibendrinti ilgalaikio turto ir nuosavo kapitalo straipsnius, o trumpalaikio turto straipsnius vertėtų pateikti detalizuotus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje siūloma sąnaudas pateikti mišriu būdu: pagal pobūdį ir paskirtį, detalizuojant pardavimo savikainos straipsnį.