Humanitarinių mokslų vertės diskursas Lietuvoje: vardan tos Lietuvos ar žmonių gėrybei?
Straipsniai
Kęstas Kirtiklis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2019.2.13
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

humanitariniai mokslai
argumentai už humanitarinių mokslų vertę
humanitarinių mokslų poveikis
aksiologinis holizmas
aksiologinis kolektyvizmas
lituanistika

Kaip cituoti

Kirtiklis K. (2019) „Humanitarinių mokslų vertės diskursas Lietuvoje: vardan tos Lietuvos ar žmonių gėrybei?“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 45(2), p. 7-25. doi: 10.15388/SocMintVei.2019.2.13.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvoje vykstanti polemika apie humanitarinių mokslų reikšmę. Iš humanitarų pozicijų jame rekonstruojamos jų kritikų – gamtamokslininkų, politikų, verslininkų ir visuomenės nuomonės – pozicijos. Taip pat pristatomi svarbiausi politiniai ir kultūriniai argumentai už humanitarinių mokslų vertę, suformuluoti Dariaus Kuolio, Alvydo Jokubaičio, Viktorijos Daujotytės. Straipsnyje tvirtinama, kad debatai dėl humanitarinių mokslų reikšmės iš esmės yra dviejų aksiologinių pozicijų susidūrimas. Humanitarų kritikai išpažįsta aksiologinį kolektyvizmą ir reikalauja iš humanitarų išmatuojamo poveikio visų pirma žmonių bendrijoms – tautai, visuomenei ar verslo korporacijai. Savo ruožtu humanitarai savo vertę grindžia aksiologiniu holizmu – humanitarų verte tautai ar valstybei kaip visumai. Diskusijos analizėje siūloma atsigręžti į aksiologinį individualizmą, kaip galimą kelią iš aklavietės, kurioje ši polemika yra atsidūrusi.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.