Maskvos patriarchato stačiatikių vyskupijos Lietuvoje diskurso adaptacijos 2022–2024 metais

Santrauka

Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą 2022 m. vasarį sustiprino geopolitinę įtampą ir iškėlė stačiatikių bažnytinių organizacijų ryšių su Maskvos patriarchatu klausimą politinėje darbotvarkėje. Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, būdama Maskvos patriarchato dalimi, atsidūrė viešų diskusijų centre, susidūrusi su didėjančiu visuomenės nepasitikėjimu ir politiniu spaudimu. Vyskupija turėjo balansuoti tarp ištikimybės Maskvai ir siekio išlaikyti legitimumą Lietuvos visuomenėje. Tyrime analizuojamos vyskupijos diskursyviosios praktikos, skirtos legitimumo išsaugojimui, remiantis kritinio diskurso analize pagal Teuno van Dijko „ideologinio kvadrato“ modelį. Tokia analizė leidžia geriau suprasti, kaip vyskupija transformavo savo komunikacijos strategijas, pavyzdžiui, pabrėždama lietuviškąją tapatybę, mažindama viešąjį ryšį su Maskvos patriarchatu ir pristatydama save kaip taikos bei stabilumo garantą. Taip pat nagrinėjama, kaip ji naudojo istorinius naratyvus, sakralizacijos strategijas ir priešiškų grupių diskreditavimą, siekdama stiprinti savo pozicijas. Vyskupijos komunikacija buvo strategiškai modifikuojama siekiant sumažinti kritiką ir išlaikyti įtaką Lietuvos visuomenėje. Tokios strategijos rodo, kad religinės institucijos krizės metu gali aktyviai keisti savo diskurso praktikas, siekdamos legitimumo ir viešojo įvaizdžio kontrolės.