Suvaldyti ar pažinti: metodologinės socialinės erdvės analizės problemos miesto studijose

Santrauka

Šiuolaikinės tarpdisciplininės miesto studijos dažnai remiasi gyventojų surašymo duomenimis. Ir nors tokiais duomenimis grįsta analizė padeda pažinti teritorinius ar erdvinius procesus, ji dažnai turi aiškių epistemologinių ribotumų. Šie duomenys, kuriuos generuoja valstybės administracinis aparatas, siūlo išankstines su valdymo tikslais susijusias socialinės tikrovės reprezentacijas. O tokius duomenis naudojantys mokslininkai rizikuoja priimti jas kaip objektyvią realybę. Straipsnyje siūloma pažvelgti, kaip georeferencinių duomenų naudojimas, ypač jų kartografavimas, veikia tyrėjų vaizduotę. Sekant Pierre’o Bourdieu plėtota klasifikavimo kritika straipsnyje siūloma į surašymo duomenų kategorijas žiūrėti kaip į atskirus daugiamatę socialinę erdvę aprašančius elementus. O pasitelkiant Stavangerio miesto socialinės erdvės ir fizinės erdvės ryšių analizės pavyzdį straipsnyje aptariamos galimos georeferencinių surašymo duomenų analizės metodologinės alternatyvos. Lietuvos erdviniuose tyrimuose vis dar dominuoja pozityvistinė prieiga. Atsitraukimas nuo jos padėtų išnaudoti naujas atvirų duomenų infrastruktūras, kurios atveria galimybę geriau suprasti Lietuvos visuomenės socialines struktūras ir jų poveikį teritorijų kaitai.