Santrauka
Istorinė sociologijos raida atskleidžia, kad šiai disciplinai nuo pradžios būdinga metodologinio pobūdžio įtampa, kuri pastaraisiais dešimtmečiais išryškėja kaip dualizmas, o kartais netgi vidinis antagonizmas. Dualizmo priežastis yra iš esmės skirtingų pažinimo būdų – pagrindžiamojo ir diskursyviojo – plėtra. Yra ir papildoma problema. Pažinimo būdų skirtumus dažnai lemia objekto skirtumai, siejami arba su socialinėmis makro (plačios apimties), arba su mikro (siauros apimties) struktūromis. Nepanašūs tyrimo objektai reikalauja ne tik skirtingų pažinimo būdų, bet ir skatina nagrinėti esminius jų skirtumus. Šių skirtumų savivoka skatina užduoti reflektyvų klausimą: kaip pažįstama socialinė tikrovė? Nors dažnai kalbama apie „empiriškai tikrinamus“ santykius tarp „tolimų“ (makro) ir „artimų“ (mikro) struktūrų, tačiau tai tebėra viena pagrindinių disciplinos mįslių. Tiek makro, tiek mikrostruktūrų tyrimai reikalauja skirtingų teorinių prielaidų, metodologinių principų ir metodinių procedūrų. Nors pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas įvairių kokybinių tyrimų programų „atgimimas“, tačiau rečiau aptariamos šio atgimimo šaknys. Čia įrodinėjama, kad mikrosociologija, kokybinių tyrimų pirmtakė, yra savita metodologinė socialinių mokslų programa, kuriai svarbu ne tiek procedūrinė tyrimo technika, kiek individualių tarpdalykinių įgūdžių visuma, leidžianti procedūriškai aprašyti ir interpretuoti svarstomus reiškinius. Mikrosociologams svarbu išsiaiškinti, kuriuos „parankinius metodus“ pasirenka socialinių grupių nariai, tvarkydami savo kasdienius reikalus. Kaip tik todėl svarbu suprasti, kaip patys žmonės apibrėžia reikšmes. Plačiau nagrinėjamas keblus metodinis reikalavimas – laikytis skeptiškos nuostatos, kuri vengia tiek išankstinių teorinių, tiek „visiems miesto taksistams žinomų“ naiviojo realizmo reikšmių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Lyginamoji istorinė Zenono Norkaus sociologija:ankstyvosios Lietuvos imperijos neįgyvendintų galimybių analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Švietimo dialektika
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Moderniųjų socialinių teorijų problemos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Thomas Kuhno istorinė-sociologinė mokslo raidos koncepcija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Šiuolaikinė sociologijos teorija (II)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Charles Montesquieu ir ankstyvoji sociologinė tapyba
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Etniškumas kaip tyrimo objektas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Analitinės Ralfo Dahrendorfo kategorijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 19 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Teorinių prielaidų ir sąvokų sistema J.Alexanderio sociologijoje. Skiriamieji neofunkcionalizmo bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Haroldas Garfinkelis ir socialinio veiksmo postfenomenologija (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 28 Nr. 1 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas