rusų mažumos etninė transformacija Baltijos valstybės Centrinė Azija Moldova Ukraina buvusios Sovietų Sąjungos valstybės
Kaip cituoti
Juška, A. (1999) “Etniniai ir politiniai pokyčiai buvusios Sovietų Sąjungos respublikose”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 5(3), pp. 45–66. doi:10.15388/SocMintVei.1999.3.6967.
Etniniai ir politiniai pokyčiai buvusios Sovietų Sąjungos respublikose
Santrauka
Žlugus komunistiniam režimui Maskvoje, sunyko ir socialiniai institutai, daug prisidėję įteisinant rusų dominavimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Suirus Sovietų Sąjungai, pradėjo formuotis nauji institutai, paskirstantys turtą, valdžią ir prestižą tarp skirtingos etninės kilmės žmonių. Šiame straipsnyje analizuojami etniniai-politiniai pokyčiai dešimtyje iš penkiolikos buvusių sovietinių respublikų. Čia aprašomi penki etninių-politinių pokyčių tipai. Baltijos šalyse pagrindinės etninės grupės siekė subordinuoti čia gyvenančius rusus, o kartu radikaliai pertvarkyti sovietinės valstybės institutus. Šitaip šiame regione buvo sukurti "išskirtinės demokratijos" režimai. Centrinėje Azijoje etninius-politinius pokyčius inicijavo elito grupės, kurios sudarė tarpusavio koalicijas ir susitarimus. Šitaip etnokratiniai režimai buvo sukurti Turkmenijoje, Tadžikistane ir Uzbekijoje. Kirgizijoje ir Kazachstane susikūrusios valstybės įgavo etnokratinių ir konsocionalizmo bruožų. Nepavykusios Moldovos pastangos susivienyti su Rumunija 1991-1992-aisiais metais parodė, jog šitas uždavinys vėliau buvo pertvarkytas į siekimą sukurti etninę-teritorinę federaciją. Ukrainoje privilegijuotą rusų padėtį pakeitė konsocionalizmo principai, kai rusai ir ukrainai tolygiai pasidalijo valdžią šalyje.
